I.Stasiulytės meilužį suvaidinęs R.Lenartavičius – apie aktorystę, kolegų pamokas ir patirtus iššūkius
Aktorius Robertas Lenartavičius televizijos žiūrovams jau puikiai pažįstamas iš didelio populiarumo sulaukusio serialo „Rezidentai“, o dabar jis ir vėl bus matomas ekrane. Tiesa, čia jam teko neeilinis vaidmuo – suvaidinti aktorės Inetos Stasiulytės personažės meilužį. Apie darbą su ryškiausiais šalies aktoriais, jų pamokas ir savo paties patirtus iššūkius R.Lenartavičius atvirai pasakoja interviu metu.
Naujausiame TV3 seriale „Sniego skonis“ susipina viskas – valdžia, pinigai, pavydas, ir, žinoma, daugybė meilės intrigų. Tiesa, meilė šiame seriale nebus paprasta, o kiekvienas, į ją įklimpęs, bus privertas galvoti – apgaulė tai ar tiesa. O žiūrovai, jau pradėję sekti šią istoriją, atsakymų bus pakviesti ieškoti kartu – taip apie serialą kalba aktorius Robertas Lenartavičius, rašoma pranešime spaudai.
Tiesa, ir pats uždraustus jausmus seriale aktorei Inetai Stasiulytei puoselėjantis aktorius neslepia – gyvenimiškų situacijų čia bus daug, bet tikrai ne į visas iš jų norėtųsi pakliūti.
Serialas pasakoja istoriją apie šeimą, kuriai despotiškai vadovauja tėvas Dargiris Rainys (akt. Vytautas Kaniušonis). Maištauti nenustoja ir vienintelis Dargirio sūnus Leo (akt. Laurynas Jurgelis). Jaunėlis sugriauna visus tėvo planus, kai praneša norintis vesti Eleną (akt. A.Žirgulytė) – nuostabią, geraširdę, tačiau tuo pat metu ir naivią merginą iš neturtingos šeimos. Jų meilei, atrodo, priešinasi visi. O iš to gimsta žiaurūs planai ir atsiranda pirmosios aukos...
Seriale surinkti elitiniai šalies aktoriai
Aktoriaus R.Lenartavičiaus karjera televizijoje kadaise prasidėjo nuo mediko vaidmens daugelio pamėgtame seriale „Rezidentai“. Prie gydytojo vaidmens jis grįš ir seriale „Sniego skonis“, tačiau aktorius pabrėžia – nors ir tos pačios profesijos, šiuose serialuose jo sukurti gydytojo vaidmenys negalėtų būti labiau skirtingi.
„Ten buvo situacijų komedija, kuriai reikalingas šaržuotas gydytojas. Jis buvo atvykęs iš Bostono, turėjo akcentą, o ir situacijos, į kurias patekdavo, buvo kupinos komedijos. Gydytojas „Sniego skonyje“ yra visai kitoks – jis intelektualus, arčiau tikrovės. Tą padiktuoja ir dramos bei romantikos kupinas serialo žanras“, – pasakoja aktorius.
Tiesa, ne tik Robertą, bet ir kitus „Rezidentuose“ suvaidinusius aktorius šįkart pamatysime visai kitokioje šviesoje. Pavyzdžiui, I.Stasiulytę, kuri taps Roberto kuriamo personažo meiluže.
„Ar aš jos meilužis? Seriale tą daugiau nusprendžia ji, tačiau mano kuriamas personažas taip pat kažką pamato Inetoje. Todėl abu pereiname į tą intymų, artimą santykį. Tiesa, su Ineta vaidinti yra labai įdomu, bet tuo pat metu ir sunku, nes jaučiu ir matau, kad ji – protingus, gilus, intelektualus ir kur kas įdomesnis žmogus, nei jos kuriamas personažas. Tiksliau, ji yra keliais kartais daugiau, nei jos kuriamas personažas“, – intriguoja R.Lenartavičius.
Tačiau būtent tai, kad seriale vaidina gausybė talentingų aktorių, kiekvieną filmavimo dieną paversdavo tarsi švente. Prie tokio jausmo stipriai prisidėjo ir aktoriai Vaidotas Martinaitis bei Vytautas Kaniušonis.
„Vaidoto kūryba žaviuosi jau kurį laiką. Pamenu, kažkada buvau pakviestas į vieną pramoginį spektaklį, kurį stebėti man buvo gana nuobodu. Bet vos į sceną išėjo Vaidotas, mano dėmesys buvo prikaustytas. Labai smagu, kad dabar ne tik prasilenkiame premjerose, bet ir tapome scenos partneriais. Labai įdomu šį žmogų stebėti, šalia jo būti“, – pasakoja aktorius.
O štai su V.Kaniušoniu Robertui jau yra tekę vaidinti ir anksčiau. Anot jo, tai – toks žmogus, dėl kurio šypsena veide kyla vien apie jį pagalvojus.
„Abu aktoriai yra tikri mūsų scenos grandai. Ir nors tiesiogiai patarimais aikštelėje nesidalina, vien tik būdamas šalia jų gali mokytis meistriškumo, matyti, kaip greit jie įsijaučia į savo kuriamus personažus. Jie kalba akimis“, – pagyrų kolegoms negaili aktorius.
Aktorystė – ne pirma, bet ir ne paskutinė stotelė
O štai pats R.Lenartavičius, nors jau yra sukūręs daugybę ryškių vaidmenų, aktorystės savo pirminiu karjeros planu nelaikė. Tačiau tam gražias sėklas pasėjo sutikti garsūs teatro režisieriai ir aktoriai. Todėl, kai gyvenime tapo kiek niūroka, ir Roberto nebedžiugino nei darbas verslo srityje, nei aukštos pareigos, jis apsisprendė į savo kasdienybę įnešti daugiau spalvų.
Tiesa, net ir dabar aktorius atskleidžia negalvojantis, kad aktorystė – baigtinė jo stotelė. „Į viską stengiuosi žiūrėti paprastai – nežinau, ar tai mano kelio pabaiga. Tačiau aktorystėje apsijungia viskas. Juk, jei nebūčiau turėjęs tam tikrų savybių, nebūčiau gavęs ir pirmojo savo kontrakto. O kur tai nuves ateityje, aš nežinau, nes nieko neišsižadu. Galbūt kažkada netgi ateis metas, kai norėsis iš šios srities išeiti“, – mintimis dalijasi jis.
Kaip vieną didžiausių šios profesijos privalumų aktorius įvardina galimybę pažinti patį save. Juk daugiausiai apie save sužinome tik užmezgę santykį su kitais – tiek personažais, tiek ir kitais kolegomis aktoriais.
„Kuo toliau nuo manęs realybėje yra mano kuriami personažai, kaip, pavyzdžiui, „Prakeiktuose“, tuo labiau įsijausdamas į juos matau, kaip tai skiriasi nuo mano gyvenimo. Tai leidžia suprasti, kaip aš elgčiausi ir ką galvočiau bei kokias mintis prisileisčiau panašiose gyvenimo situacijose. Visus savo personažus analizuoju, o tai leidžia daug išmokti ir apie save. Aktorystė viską apjungia – gyvenimiškas patirtis, keliones, istorijas“, – įsitikinęs R.Lenartavičius.
Pasirinkus aktorystę, Robertui teko bent trumpam „pasimatuoti“ ir daugybę kitų skirtingų profesijų – buvusio karininko, vieno žymaus dailininko kompaniono, slaptųjų tarnybų ir centrinės žvalgybos agento. „Manau, kad šiems personažams reikalingi tam tikri būdo bruožai ir inteligencija, kurios neišmoksi – tam reikia būsenos“, – svarsto aktorius.
Su kai kuriais kolegomis draugystė užsimezga amžiams
Kiekvienas vaidmuo prilygsta vis kitai istorijai. O pereiti dėl vaidmens į tą, kuris nėra tau artimas ir taip savotiškai užleisti jam savo vietą, anot Roberto, niekuomet nėra paprasta.
„Pavyzdžiui, pasibaigus stipriems filmavimams, tik po savaitės ir vėl galiu jaustis savimi, grįžti į savo kasdienybę. Bėgant laikui, atrandi, kas tau padeda – miegas, dušas, o gal tiesiog išaušusi nauja diena“, – dalijasi aktorius.
Tiesa, tai – ne vienintelis iššūkis aktorių kelyje. Dar vienas iš jų yra laukimas. „Filmavimuose sunkiausia yra laukti, nes kartais tai trunka net labai ilgai – pavyzdžiui, po 6 valandas. O tuo metu, kol ruošiuosi vaidmeniui, nenoriu savęs užkrauti kažkokia papildoma informacija. Taip savos scenos laukimas kartais tampa laiko švaistymu. Teatre yra ir dar kitas dalykas – tai, ką sukuri, pradingsta momente, akimirkoje“, – sako R.Lenartavičius.
Todėl, kol vieni aktoriai laukdami savo scenų bendrauja, R.Lenartavičius dažniausiai stengiasi susikaupti, nesiblaškyti. O vienos naudingos pamokos jį išmokė kolega – puikiai žinomas aktorius Andrius Bialobžeskis.
„Kai jis ateidavo į filmavimo lokacijas, imdavo netoliese vaikščioti, o kai jį pakviesdavo vaidinti, iškart iššaudavo su didžiuliu energijos pliūpsniu. Tačiau, vos scena pasibaigdavo, jis ir vėl grįždavo prie vaikščiojimo. Turėjau gerą mokytoją – išmokau, kaip save pataupyti“, – šypteli aktorius.
Anot R.Lenartavičiaus, tokios pamokos ir patirtys nulemia, kad su kai kuriais kolegomis užsimezga tvirtos draugystės. Jie tampa tokiais draugais, su kuriais, net jei nesimatai metus laiko, vos susitikęs jautiesi taip, tarsi paskutinįkart būtum bendravęs vakar.
„Filmavimo metu mes vieni kitus per akis įsileidžiame į širdį. Vieni kitais pasitikime, apsinuoginame. Jei šios patirtys nuoširdžios, su didžiąja dalimi aktorių po to lieki draugais, nes kartu jaučiatės išgyvenę kažkokį svarbų įvykį. Retas atvejis, kad su tokiu žmogumi nesutartum. Juk, jei scenoje įvyksta tikras apsikeitimas su pasiaukojimu, tada žmogų prisileidi. Galbūt laiko kiekvieną dieną kartu ir neleidi, bet sutari gerai – šis žmogus yra tavo draugas“, – pokalbį baigia R.Lenartavičius.
„Sniego skonis“ – pirmadieniais-ketvirtadieniais, 20.30 val. per TV3.