I.Stonkuvienė su šimtais moterų atšventė 33-iąjį gimtadienį: „Šie metai buvo visai kitokie“

Kaip sako pati I. Stonkuvienė, šie metai jai buvo visai kitokie, tad ir norėjosi atšvęsti kitaip nei visus kitus gimtadienius.

Indre, kokiomis emocijomis pasitinki šį gimtadienį?

Esu labai prietaringas žmogus ir tikiu, kad švęsti gimtadienį prieš yra blogas ženklas. Bet šį kartą pamyniau savo įsitikinimus. Pradėjau švęsti Egipte, iš kurio grįžau šią naktį. Apskritai šioje šalyje buvau pirmą kartą ir likau tikrai sužavėta. Buvome apsistoję aukštos klasės viešbutyje, jo darbuotojai buvo be galo draugiški, maistas puikus, ir vaikams, ir man, ir mano mamytei buvo pilna veiklos.

Taip pat kelionės metu buvo ir kuriozinių situacijų, kurių tikrai ilgai dar nepamiršiu. Viešbutis paruošė šokoladinį, kaip aš sakau, altorėlį, su mano nuotrauka ir jį per klaidą nunešė į, kaip vėliau paaiškėjo, labai žymaus Ukrainos socialinių tinklų žvaigždės kambarį ir padėjo jam ant lovos. Įsivaizduokit, kaip jis reagavo, kai pamatė šokoladinį altorių su kažkokia moterimi. Mūsų abiejų sekėjai greit išsiaiškino, kas darosi, o juoko buvo visiems.

Trumpai tariant, šita gimtadieninė kelionė buvo tikrai geras persikrovimas prieš darbus ir tikrąją šventę Vilniuje su visomis moterimis.

O 33-eji metai – tai daug ar mažai?

Aš jau esu prisijaukinusi šį skaičių, tuoj pradėsiu susitaikyti ir jaukintis 34-tus metus. Kažkaip anksčiau bijodavau amžiaus ir tų skaičių, bet po 30-mečio viskas pasikeitė. Pradėjau į gyvenimą žiūrėti kitomis akimis – juk tai ne senatvė, o branda. Tai reiškia, kad tu vis kažką naujo sužinai, išmoksti, susipažįsti su įdomiais žmonėmis ir išnaudoji savo sukauptą patirtį geriems tikslams. Pavyzdžiui, kad ir iniciatyva #MoterųPasaulyje.

Šie metai Tau buvo tikrai darbingi ir ypatingi – pradėjai iniciatyvos #MoterųPasaulyje renginius Lietuvoje ir užsienyje. Koks jausmas, kai Tavo idėja ir svajonė pasitvirtina, sulaukia visuotinio moterų palaikymo?

Iš principo mes, kiekvienas suaugęs žmogus, gyvename su daug baimių ir kompleksų. Mes pamirštame, kokie buvome vaikystėje ar paauglystėje. Tarkime, vaikai – jie neturi jokių baimių ir yra labai drąsūs, lipa ant scenos, dalyvauja, sako, ką galvoja, dainuoja net nepataikydami į natą. Vidinis vaikų varikliukas arba mažasis „aš” yra nuostabus. Būtent tai aš stengiuosi atrasti savyje, tą senąją Indrę, kuri negalvodavo, kad ji susimaus ir kad jai nepavyks, kuri neturėjo jokių kompleksų ar išankstinių nusistatymo.

Apskritai moteriai po vaikų yra beprotiškai sunku iš naujo atrasti save. Ką tu veikei, kai neturėjai vaikų, kokia tu buvai, kas tau iš tiesų patinka? Su šia mintimi aš ir pradėjau iniciatyvą #MoterųPasaulyje ir dabar galiu pasakyti, kad nuoširdžiai džiaugiuosi, kad ta drąsa nebijoti suklysti, kalbėti apie savo jausmus tikrai pasitvirtino. Gera žinoti, kad paskatinau ir kitas moteris dalintis savo emocijomis, net kalbėtis su savo vyrais, atrasti savo vidinę drąsą. Noriu ir toliau skatinti visus negalvoti apie nesėkmes ir vadovautis taisykle „man pavyks”, nes juk rimtai – pavyks.

Kokie Tavo tolesni planai?

Ir toliau gyvensiu čia ir dabar, džiaugsiuos šia akimirka ir toliau tikėsiu, kad man viskas pavyks. Tikrai dar plačiau vystysime #MoterųPasaulyje iniciatyvą, kuri tik augs ir plėsis, bus ne tik renginių, bet ir daug daugiau. Taip pat, manau, kad po truputį į mūsų pasaulį reikia įsileisti ir vyrus. Juk mes vyriškus juokus suprantam, tai jie galėtų pasijuokti ir iš moteriškų. O tam ieškosime tokios vietos, kad sutalpintume visus.