Dvidešimt metų – tiek laiko prireikė, kol bokso teisėjas Gintaras ŠNIUKŠTA (55) įgyvendino savo svajonę dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Šis pasiekimas, paaukojus daugybę laiko ir jėgų, visų pirma yra velioniui broliui duoto pažado išpildymas.
Duris į olimpines žaidynes jums pravėrė dalyvavimas turnyre Dakare, Senegalo sostinėje, kur sulaukėte nemažai pagyrų dėl gero teisėjavimo. Ar šis kvietimas buvo kiek netikėtas?
Iš dangaus nepatenki. Manau, kad daugiausia įtakos tokiam Tarptautinio olimpinio komiteto sprendimui turėjo ankstesni mano pasirodymai, nes pastaruoju metu dėl atšauktų varžybų jų nebuvo tiek daug. Tad varžybos Afrikoje greičiausiai – tiesiog formalumas.
Olimpinių žaidynių organizatoriai kur kas anksčiau susipažino su mano darbu, jiems trūko tik pamatyti mane gyvai ir įsitikinti, kad esu tinkamas kandidatas. Nuojauta, kad patekau, aplankė tuomet, kai oro uoste sutiktas ir turnyre teisėjų darbą sekęs Olimpinio komiteto atstovas mane pagyrė už gerą darbą. Toks pojūtis ir pasiliko širdyje.