Į universitetą sugrįžę žinomi žmonės – apie žinių alkį, išbandymus ir naują studento duonos skonį

Į universitetą – po 10 metų pertraukos

Žurnalistė, rašytoja Akvilė Kavaliauskaitė (33) universiteto duris pravėrė po dešimties metų pertraukos. Žurnalistikos bakalaurą Vilniaus universitete baigusi Akvilė nuo rugsėjo pradėjo intermedialios literatūros magistrantūros studijas. Ji juokiasi, kad gal po dvejų metų galutinai supras, apie ką buvo jos studijos ir surimtėjusi priduria, kad vis tik jos tiesiogiai susijusios su jos profesija.

„Tai – studijos apie literatūrą ir kaip ji pasireiškia įvairiose medijose. Kadangi visi mano darbai – nesvarbu, tai būtų grožinės literatūros tekstas ar publicistika – reikalauja daug kūrybiškumo ir nuolatinio idėjų srauto, studijų metu gautos žinios turėtų labai pasitarnauti“, – Žmonės.lt sako Akvilė.

Studentės statusu žurnalistė labai džiaugiasi – anot jos, tai puikus būdas susikaupti, pabėgti nuo socialiniuose tinkluose ir viešojoje erdvėje vyraujančios tuštybės bei pabendrauti su panašių interesų žmonėmis.

„Gera vaikščioti į studijas ir būti tos kultūros dalimi. Gera, kad iš tikro galiu pastudijuoti filosofų J.Derridos, Z.Froido literatūrą ir pabendrauti su profesoriais, kurie dėsto jau trisdešimt metų. Be to, Vilniaus universitetas yra toks galingas ir gražus, o ypač – centriniai VU rūmai“, – savo studijų vieta žavisi ji.

Akvilė pasakoja, kad sprendimą po ilgos pertraukos sugrįžti į studijas lėmė didžiulis žinių poreikis.

„Mano darbo specifika lemia, kad nuolatos turiu viskuo domėtis, tad skaitau daugiau nei vidutinis žmogus ir stebiu daug turinio. Vis tik dažniausiai domiuosi ta sritimi, kuri man tuo metu reikalinga. Rezultatas – labai padrikos žinios: žinau visko po truputį, bet nieko tiksliai. Galiausiai atėjo laikas, kai supratau, kad susistemintos žinios būtų tikrai ne pro šalį. Be to, apie šias studijas girdėjau daug gerų atsiliepimų“, – tvirtina ji.

Akvilė tikina, kad profesinė patirtis jos studijose pasitarnauja nedaug ir mokytis tenka ne ką mažiau nei bendrakursiams, tačiau gyvenimiškos patirtys lemia kiek kitokį požiūrį į studijas. Anot žurnalistės, ji nelygina savęs su kitais studentais ir tiesiog džiaugiasi galimybe mokytis, o tai studijų procesą šiek tiek palengvina.

„Spėju, kad morališkai man gali būti kiek lengviau nei kitiems, nes esu patyrusi daugiau stresinių situacijų, taigi dėl sekančią dieną laukiančio seminaro plaukai nuo galvos tikrai neslenka ir oda nešiurpsta. Taip pat nebijau nueiti prie dėstytojų ir kažko paklausti, jei nesuprantu“, – dalijasi žurnalistė.

Vis tik Akvilė pabrėžia, kad galimybę mokytis vertina ne tik ji – magistrantūros studentai yra sąmoningi ir motyvuoti, tad tobulėti tokioje aplinkoje yra labai lengva. Savo „Facebook“ paskyroje moteris rašė, kad ją motyvuoja ir jaunesni bendrakursiais.

„Iš esmės tai geriu už save jaunesnių kursiokių kraują ir grįžusi namo žiūriu, ar išnyko ta raukšlė tarp antakių. Jei rimčiau, tai praleidus daugiau laiko su už save jaunesniais aistringais žmonėmis, atsiranda kažkoks antras kvėpavimas ir labiau norisi daryti dalykus“, – tikina ji.

Rašytoja priduria, visi jos kurso draugams kontaktinės paskaitos teikia daug džiaugsmo: „Į Vilniaus universitetą galima įeiti tik su galimybių pasu, tačiau dėl studentams nekyla jokių nepatogumų. Laikomės atstumų, saugomės, tad paskaitose jaučiamės labai ramiai ir gerai. To linkiu ir kitiems studentams, tad raginu visus skiepytis“.

Socialiniame tinkle „Facebook“ Akvilė pasidalijo ir kitomis studijų patirtimis.

„Jau mėnesį esu studentė ir labai gerai dėl to jaučiuosi. Jeigu vyrai per vidurio amžiaus krizę susiranda jauną žmoną ir nusiperka kabrioletą, tai aš trisdešimtmečio krizę įveikinėju susiradusi porą senų dėstytojų ir nusipirkusi troleibuso nuolatinį“, – šmaikščiai rašė ji.

Saviironijos ji negailėjo ir aprašydama studijų nuotykius. Vienas iš jų – tai gebėjimas dukart per dieną pasiklysti VU filologijos fakultete, nors nėra pasiklydusi tokiuose miestuose kaip Čikaga, Londonas ir Buenos Airės. Ji taip pat pastebėjo, kad būnant studentu apsimoka rūkyti, nes taip sukuriami tvirtesni socialiniai ryšiai ir išsakė nuomonę, kad studijų procesą gerokai apsunkina rašto darbų metodiniai reikalavimai.

„Man rodos, daug daugiau žmonių sėkmingai baigtų universitetus, jei ten nereikėtų išnašų ir lietuviškų kabučių. Berengdama pirmąjį savo rašto darbą supratau, kad jau dešimt metų kiekvieną mano tekstą – ar tai būtų straipsnis, ar knyga, ar užkadrio tekstas TV laidai – perskaito kalbos redaktorius, ir aš realiai degraduoju“, – dalijosi Akvilė.

Tinklaraštininkė ir didžėja Simona Burbaitė (29) pastatąsias savaites gyvena gerokai intensyvesniu ritmu nei paprastai – šiemet jį sugrįžo mokytis į Vilnius TECH universitetą, kuriame prieš keletą metų studijavo ir užbaigė kūrybinių industrijų studijas. Nuo rugsėjo pirmosios ji tęsia komunikacijos mokslus ir kremta kūrybos visuomenės komunikacijos magistrantūros studijas.

„Rugsėjo pirmą atšvenčiau labai ramiai, be jokių darbų, planų ir skyriau laiką tik sau. Juokais sakiau, kad čia tikriausiai bus paskutinė tokia rami šių metų diena,“ – laimingos dienos prisiminimais su Žmonės.lt dalijasi S.Burbaitė.

Vis tik nuomonės formuotoja dėl atsiradusių atsakomybių pernelyg nesijaudina: jį įsitikinusi, kad turint pakankamai noro ir ryžto, viską įmanoma suderinti. O pasiryžimo Simonai nestinga – sprendimas studijuoti buvo labai apgalvotas.

„Jau kelis metus galvojau apie magistrantūros studijas, bet nebuvau tikra, ar aš tikrai to noriu. Galutinai apsisprendžiau šį vasarį. Pamenu, su sužadėtiniu Matu atostogavome Tenerifėje, buvo mano gimtadienio vakaras ir automobiliu kylant į kalną jam pasakiau, kad noriu įgyti magistro laipsnį. Iš pradžių jis nustebo, tačiau kartu labai apsidžiaugė, nes mano sprendimą palaikė“, – juokiasi Simona.

Mergina teigia, kad noras tęsti mokslus gimė natūraliai – ji pasijuto labai išsiilgusi akademinės aplinkos, dėstytojų ir bendruomenės, kuri supo kremtant bakalauro studijas. Itin motyvavo ir profesinio augimo poreikis.

„Esu išalkusi žinių ir noriu tobulinti tuos įgūdžius, kuriuos turiu šiuo metu. Tai suprasti, pajusti man reikėjo šiek tiek laiko. Džiaugiuosi, kad nedriau jokių skubotų sprendimų ir pasirinkau tą studijų kryptį, kuri mane labiausiai domina“, – tikina S.Burbaitė.

Ji džiaugiasi, kad paskaitos – vakarinės, vykstančios nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, tačiau šiek tiek gailisi, kad ne visi užsiėmimai bus gyvi – dalis jų vyks nuotoliniu būdu. Visgi toks studijų tvarkaraštis gali padėti įvairiomis veiklomis užsiimančiai merginai lengviau viską suderinti.

„Manau, kad turint daug noro, viską galima suderinti, o kadangi jo tikrai nestinga, pasistengsiu kiek įmanoma apjungti visas savo veiklas ir studijas. Kas ten žino, gal studijuojant gims dar kokia idėja, kaip save įprasminti ir realizuoti. Tad nors labai tikiuosi, kad tos studijos man duos tokį impulsą, dabar labiausiai noriu tiesiog pasimėgauti procesu ir faktu, kad vėl studijuoju“, – sako S.Burbaitė.

Iš grožio salono – į medicinos paskaitas

Profesionalus vizažistas Povilas Staniulionis didžiajai daliai žmonių yra žinomas kaip tikras virtuozas, jau daug metų ne tik gražinantis žinomas Lietuvos moteris, bet makiažo paslapčių mokantis ir kitus. Vis tik jau kelias savaites vyro dienotvarkėje dominuoja ne makiažo paslaugos, o medicinos paskaitos – nuo rugsėjo jis pradėjo medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Povilas pasakojo, kad sprendimas studijuoti buvo šiek tiek spontaniškas.

„Šiaip medicina mane žavėjo visą gyvenimą, bet po mokyklos baigimo ten stoti net nebandžiau ir pasirinkau chemijos bakalauro studijas Vilniaus universitete. Na, o šiais metais visai netikėtai šovė mintis, kad reiktų pabandyti – o gal įstosiu? Taigi, užpildžiau LAMA BPO sistemoje esantį prašymą ir, nors visiškai to nesitikėjau, įstojau“, – juokiasi vizažistas.

Povilas pasakoja, kad jo sėkmę lengvai galėjo eliminuoti viena neapdairi klaida.

„Pamenu, užpildžiau praštymą ir visai apie tai pamiršau, tad kokią savaitę to laiško net nepastebėjau. Vieną vakarą, prieš eidamas miegoti, tikrinau visus socialinius tinklus ir pagalvojau užsukti į elektroninį paštą. Atsidarau ir žiūriu – kvietimas studijuoti. Matyt, įstoti nebuvo jau taip sunku, nes nieko neperlaikiau ir pasitikėjau įvertinimais, kuriuos gavau prieš 10 metų“, – prisimena jis.

Įstojus Povilo laukė dilema – jam reikėjo nuspręsti, ar tikrai tikrai nori studijuoti mokslus, į kuriuos net nesitikėjo įstoti. 

„Supratau, kad medicinos studijos – ilgas kelias ir mokytis reikės daug metų, bet pagalvojau apie save po dešimties metų ir supratau, kad būti mediku man būtų gerokai svarbiau ir naudingiau nei likti vien makiažo meistru. Tiesiog labai užsinorėjau kažko naujo“, – tvirtina makiažo meistras.

Prasidėję sudėtingi mokslai gali gerokai pakeisti Povilo dienotvarkę – du darbus derinantis vyras mano, kad ilgainiui vieno iš jų teks atsisakyti. Vis tik darbo grožio salone jis nežada apleisti ir dirbti tiek, kiek leis jėgos ir galimybės. Lengviau viską suderinti jam gali pavykti dėl prasilenkiančių paskaitų ir darbo dienų: savaitgaliais, kai paskaitos nevyksta, makiažų poreikis ir darbo krūvis yra pats didžiausias. 

Vis dėlto veiklų suderinimas nėra pagrindinė iškilusi dilema – ne ką mažiau svarbus ir gyvenamosios vietos klausimas. Šiuo metu Vilniuje gyvenantis vyras dar nežino, ar studijos Kaune privers jį išvykti iš sostinės.

„Kadangi pusė paskaitų vyks nuotoliniu būdu, o pusė – gyvai, kol kas planuoju gyventi Vilniuje ir, kaip sakiau, nemesti savo darbo makiažo srity. Na, bet anskčiau ar vėliau tikriausiai reikės persikraustyti į Kauną“, – planais dalijasi vizažistas, į savo mokslus žiūrintis labai rimtai.