Į Vilniaus knygų mugę atvyksta skandinavų literatūros burtininkas Kimas Leine

K.Leine gimė Norvegijoje, ilgai gyveno Danijoje ir Grenlandijoje, rašo ir daniškai, ir norvegiškai – dėl to ir vadinamas skandinavų autoriumi. Pradėjęs rašyti palyginti vėlai (pirmą knygą išleido sulaukęs 46 metų), šiandien K.Leine jau yra parašęs šešias knygas, pelnęs prestižinį Šiaurės ministrų tarybos apdovanojimą ir skaitytojų pripažinimą ne tik Skandinavijoje.

Vienas didžiausių K.Leine’ės nuopelnų – Grenlandijos įtvirtinimas pasaulio literatūros žemėlapyje. Rašytojas kritikų pripažįstamas įspūdingiausiai sudėtingą Grenlandijos ir Danijos istoriją plėtojančiu autoriumi.

Apie Grenlandiją pasakoja ir lietuviškai išleistas romanas „Amžinybės fjordo pranašai“. Veiksmas vyksta XVIII a. Pagrindinis knygos veikėjas – krikščionių pastorius Mortenas Falkas, kuris išvyksta į misiją apkrikštyti danų kolonizuotos „žaliosios salos“. „Amžinybės fjordo pranašus“ įkvėpė tikri įvykiai valdant Danijos ir Norvegijos karaliui Kristijonui VII. Veikėjai vaikšto šurmuliuojančiomis Kopenhagos gatvėmis, keliauja apledėjusiomis Grenlandijos dykvietėmis, plaukia jūra, medžioja banginius, tampa didžiojo Kopenhagos gaisro 1795 m. liudininkais. Gyvai perteikdamas praeities gyvenimo detales autorius sukuria monumentalų epą apie skirtingų kultūrų susidūrimą, namų paiešką ir didžiąją svajonę apie laisvę. Tolima Grenlandijos gamta, žmonės ir mažai žinoma istorija magiškame romane sužavėjo pasaulio literatūros kritikus ir skaitytojus.

„Romanas iškart patraukė Lietuvos skaitytojus – jau atspausdintas antrasis knygos tiražas. Knyga tapo tyliu hitu – perskaitę lieka sužavėti, rekomendacijos sklinda iš lūpų į lūpas“, – apie skaitytojų reakcijas į „Amžinybės fjordo pranašus“ sako leidyklos „Kitos knygos“ vadovas Gediminas Baranauskas.

K.Leine skaitytojus masina tiek savo kūryba, tiek gyvenimiškomis patirtimis. Jis gimė Jehovos liudytojų bendruomenėje Norvegijos miškuose, būdamas paauglys pabėgo į Kopenhagą, o iš ten – į atšiauriąją Grenlandiją. Ten susirgo depresija, paniro į priklausomybes. Tik išsikapstęs iš šių bėdų grįžo į Danijos sostinę ir parašė pirmąją knygą.

„Mano tėvai buvo Jehovos liudytojai, gimiau ir augau religingoje, nuo pasaulio izoliuotoje komunoje. Užaugau vaikščiodamas po mūsų kaimą skelbdamas gerąją žinią, kad visi mirsime. Man ramybės nedavė tai, kad mirsiu ir aš. Ir žinojau, kad Jehovai aš nepatinku, nes, pasak mokymų, nebuvau pakankamai geras. Ir pirmas dalykas, kurį jis padarys pradėjęs Armagedoną, – tai suras ir nužudys mane. Taigi man reikėjo nuo jo atitrūkti. Būdamas 15–16 pabėgau į Kopenhagą ir šitaip atsikračiau Jehovos.“

„Mano tėvas išsiskyrė su mama šiek tiek anksčiau, jis persikėlė į Kopenhagą. Tad tiesiog nuvykau pas jį. Kopenhaga buvo kitas pasaulis. Tėvas tada gyveno atviruose homoseksualiuose santykiuose, su kitu vyru. Tėvas mane seksualiai išnaudojo, nors tai nesitęsė ilgai. Turėjau vėl pabėgti. Susituokiau, gimė vaikai. Su žmona nusprendėme pakeisti aplinką ir išvykome į Grenlandiją, apie kurią absoliučiai nieko nežinojau“, – interviu žurnalui „Moteris“ pasakoje rašytojas.

„Grenlandijoje išgyvenau didelę asmeninę krizę. O grįžęs į Kopenhagą atsisėdau ir parašiau savo autobiografiją. Pasąmonėje atsirado būtinybė rašyti, tiesiog negalėjau to nedaryti. Ne tiesiog rašyti, kad galėčiau vadintis rašytoju, bet rašyti dėl viduje užaugusio milžiniško spaudimo, kurį privalėjau išleisti. Štai ko man reikėjo, kad tapčiau rašytoju – parašyti autobiografiją“, – sako K.Leine.

Trečioji autoriaus knyga – „Amžinybės fjordo pranašai“, išgarsinusi jį už Skandinavijos ribų. Apie knygą, apie Grenlandiją ir apie savo gyvenimo patirtis – K.Leine Lietuvos skaitytojams papasakos gyvai Vilniaus knygų mugėje 2020-ųjų vasario 22 d.