Vilniuje – unikalus spektaklis „Respublika“: vaidmenis atliks ir Nelė Savičenko su Rasa Samuolyte
Praėjus metams po premjeros į Vilnių grįžta Lietuvos nacionaliniame dramos teatre sukurta „Respublika“. Tai išskirtinės formos ir trukmės kūrinys, jungiantis teatro, kino, vakarėlio, instaliacijos ir performanso elementus. Spektaklis vyksta didelėje „Kino klasterio“ erdvėje, kur aktoriai vaikšto tarp žiūrovų, kur galima šokti, naudotis pirtimi, įsigyti maisto ir gėrimų.
„Mes nieko nedraudžiame. Tai imersinis spektaklis, kur neįmanoma visko pamatyti per vieną kartą, nes vienu metu vyksta keletas scenų ir žiūrovas renkasi, ką žiūrėti: ar montažą, ar vaikščioti po scenografiją ir stebėti veiksmą, kuris nerodomas per ekranus. Kitą kartą žiūrovas galės rinktis visai kitą trajektoriją ir pamatyti naujus dalykus“, – teigia spektaklio režisierius Lukasz Twarkowski.
Vilniaus kino klasteryje jau prasidėjo dekoracijų montavimo darbai. Dėl savo sudėtingos scenografijos „Respublika“ yra rodoma itin retai, todėl susidomėję kviečiami pasinaudoti galimybe ir apsilankyti „Respublikoje“ rugsėjo 17-22 dienomis.
Žiūrovus gali nustebinti tai, kad prie DJ pulto jie išvys žinomus aktorius. Aktoriai ir kiti kūrybinės grupės nariai ruošdamiesi spektakliui keletą kartų buvo pasitraukę į Lietuvos gamtą, kur gyveno be patogumų, gaudavo nustatytą sumą pragyvenimui ir siekė sukurti bendruomenę, veikiančią už įprastų socialinių ir ekonominių struktūrų ribų. Taip pat visi mokėsi didžėjauti.
„Respublikoje“ vaidina Nelė Savičenko, Airida Gintautaitė, Rasa Samuolytė, Jan Dravnel, Rytis Saladžius, Valentinas Novopolskis, Vainius Sodeika, Augustė Pociūtė, Gediminas Rimeika, Ula Liagaitė, Martynas Nedzinskas, Diana Anevičiūtė, Algirdas Dainavičius ir Komi Togbonou.
Spektaklio režisierius Lukasz Twarkowski pasakoja: „Aktoriai veikia didelėje erdvėje, primenančioje kino studiją. Ten yra atkurtos patalpos, kuriose gyvenome, kai buvome išsikraustę į miškus. Žiūrovai gali vaikščioti po visą erdvę, užeiti į tas patalpas, yra ir amfiteatras, kur atsisėdus galima stebėti veiksmą iš viršaus ir puikiai matyti ekranus. Bet visgi tai yra labiau apie bendrą patirtį. „Respublika“ sudaryta iš trijų skirtingų dalių. Pirma dalis – tarsi paroda, antra – videoinstaliacija, kuri vyksta gyvai, o trečioje dalyje bus reivo patirtis. Tad sakyčiau, kad tai labiau muzikinis renginys, turintis performanso dalių.“
Aktorius Vainius Sodeika: „Respublikoje“, tam tikroje autonomijoje, turi galimybę susitikti su antru savimi (su savimi iš kitos pusės). Gali patikrinti savo savybes, supratimą, gali iš naujo permąstyti savo suvokimą apie sociumą, save, savo paskirtį apskritai. Šis kūrinys leidžia sustabdyti ritmą, laiką, kuriame esi įpratęs būti, ir iš naujo jį persukti, priartinti.“
Aktorius Algirdas Dainavičius: „Tai pabėgimas nuo materialaus pasaulio į pasaulį, kuriame žmonės tiesiog gyvena, džiaugiasi gyvenimu, nes šitos prabangos turime labai mažai. Mes bėgam, duodamės, lekiam, dirbam ir pajuntam, kad jau senatvė. Visiškai išsivaduoti iš materialių dalykų neįmanoma, bet iš bėgimo, iš besaikio vartojimo – galima: į muziką, į šventąją salą...“
Aktorė Diana Anevičiūtė prisipažįsta, kad iki šiol nebuvo susidūrusi su technomuzika, bet suprato, kad joje irgi yra gražių dalykų.
„Kai įsijungiau į „Respubliką“, pasijutau lyg kosmose. Juk aš atėjau iš visai kito pasaulio, iš kitokios muzikos. Ligi šiol daugiau domėjausi klasikine, bažnytine muzika ir staiga patekau į visišką priešingybę. Čia dominuoja technomuzika, kurios aš nei pažinojau, nei ką, bet vykstant darbo procesui pradėjau suprasti, kad ir šioje muzikoje yra gražių dalykų, kad tai nėra vien tik ritmas ar „bumčikai“. Tai yra kažkas daugiau“, – įsitikinusi aktorė.
Visa tai priminė mano pačios jaunystę, sovietinius laikus, kai aplink viskas buvo pilka. Norėdami iš viso to ištrūkti, darydavom tą patį – pradėdavom šokti. Skambėdavo baisiausia muzika, o mes išsikratydavome, tarytum siekdami ignoruoti visą aplinkos nesąmonę.“
Projekto pagrindas – bendruomenė, gyvenanti atskirai nuo visuomenės, bandanti bazinių pajamų idėją. Pasak kūrėjų, yra akivaizdu, kad viskas greitai keičiasi ir netrukus visiems žmonėms darbų nebeužteks.
„Tad pradedi galvoti – kas toliau? Gal mums ir nebereikės dirbti? Galvojome apie žmogaus situaciją šiuolaikiniame pasaulyje. Mus pasiekia daugybė žinučių ir visos jos prieštarauja viena kitai, jaučiamės bejėgiai ir pasimetę. Nes ką bedarytum – kenki. Kitiems, planetai. Nėra gero pasirinkimo. Ką bedarytum – darai žalą. Tad grupė žmonių ėmė reivinti, ieškodami atspirties beviltiškai situacijai. Tai gal absurdas, bet kita vertus, o ką mes galime padaryti?” – svarsto „Respublikos“ režisierius.
Aktorė Rasa Samuolytė: „Šis procesas man yra netikėtas, įdomus ir kartu nelengvas, nes darbas panašus į filmavimo aikštelę. Režisierius ir jo komanda ieško ne aktoriaus buvimo scenoje, tuo labiau kad scenos čia nėra, o aktoriaus buvimo ir jo santykio su personažu stebint kamerai. Kamera tampa akimi, į kurią tu žiūri. Tai ne toks procesas, kai kuri personažą ir po to ieškai santykio su savimi.
Kitas dalykas: šis procesas viską suvienija – aktorius, technikus, aptarnaujantį personalą. Visa tai yra labai svarbu, nes vieni su kitais sąveikaujame, maišomės, o šis sumaišymas, tariamų ribų ištrynimas, – kur yra kulisai, scena, žiūrovai, – visas šis miksas labai įdomus, nes nuolat kinta.“
+19