Įdomiausi išrinktojo prezidento G. Nausėdos prisiminimai: ledams išleisti kišenpinigiai, pasipiršimas mylimajai ir darbas vaistinės sandėlyje
Ekonomistas, liepos 12-ąją prisieksiantis išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda LRT televizijos laidoje „Gimę tą pačią dieną“ prisiminė įsimintiniausius savo gyvenimo momentus. Vieni jų jam kelia šypseną, kiti – jautriai paliečia širdį.
• Vaikystėje G. Nausėda buvo padykęs ir judrus vaikas. „Pamenu, buvau išdaužęs langą. Nors tame name niekas negyveno, buvau labai išsigandęs ir galvojau, kad dabar suvažiuos visa miesto policija ir įkalins mane iki gyvos galvos,“ – šypsodamasis prisimena jis.
• Tėvai buvo inteligentai, todėl namuose vyravo tvarka. „Galėčiau sakyti, kad namuose nebuvau varžomas taisyklių, tačiau turėjau laikytis tam tikrų bendrų principų. Pavyzdžiui, negalėdavau lakstyti kiek tik noriu lauke – pakviesdavo ir tekdavo grįžti,“ – pasakoja G. Nausėda.
• Mokykloje negalėjo pakęsti burokėlių sriubos. „Prisimenu, kad nekenčiau barščių sriubos, o dabar ją dievinu“.
• Kišenpinigius leisdavo ledams. „Ledų kioskelis buvo vos 200 metrų nuo mokyklos, tad vos tik atveždavo ledų po 6 ar 7 kapeikas, iškart visi bėgdavome jų įsigyti. Skaniausi būdavo vaisiniai,“ – teigė išrinktasis prezidentas.
• Paauglystėje buvo pasinėręs į šachmatų pasaulį, kuriais išmokė žaisti tėtis. „1981-aisias vyko šachmatininkų pirmenybės, kuriose dalyvavo to meto žvaigždės ir aš, vaikis iš Klaipėdos, – pasakoja Gitanas. – Labiausiai iš to turnyro man įsiminė lygiosios su Eduardu Rozentaliu, kuris dabar yra didmeistris. Žaisdamas juodaisiais suskaičiavau vienu ėjimu toliau nei jis“.
• Iš pirmo karto neįstojo į ekonomiką: „Tuomet nė neįsivaizdavau, kokios baisios mano matematikos žinios. Atvykus į stojąmąjį, pamačiau, kad visi pateikti uždaviniai man atrodo tarsi kiniškas raštas. Žinoma, naiviai tikėjausi, kad gausiu bent minimalų balą, bet prie savo pavardės pamatęs riebų brūkšnį, supratau, kad reikia susiimti, – atviravo G. Nausėda. – Žinoma, buvo ir ašarų. Bet tikriausiai viduje sukirbėjo ambicijos ir pradėjus mokytis matematikos suvokiau, kad ji yra visai elegantiška“.
• Darbas vaistinės sandėlyje. „Tai buvo labai naudinga patirtis. Toks darbas išlepintam, išpuikusiam ir lengvabūdiškam jaunuoliui suteikė supratimą, koks yra gyvenimas. Reikėjo ir grindis rankomis plauti, ir baltinius lyginti, ir vaistų dėžes nešioti," – atskleidė išrinktasis prezidentas“.
• Bendrabutyje žaisdavo kortomis. „Kai visgi pavyko įstoti į Vilniaus universitetą ekonomikos specialybę mes gyvenome bendrabutyje. Jame visko buvo, tačiau geriausiai prisimenu, kad kasdien žaisdavome kortomis. O žaisdavome iš maisto, – juokiasi G. Nausėda. – Tie, kurie pralaimėdavo, šeštadienį turėdavo dalytis turimu maistu ir gėrimais. Na, o po savaitgalio vakarėlio ir vėl sėsdavome žaisti iki kito šeštadienio“.
• Sutiko mylimą moterį. „Galima sakyti, kad kaip ekonomistas, pasipiršau gana brutaliai. Pasakiau Dianai, kad jeigu nori, gali vargti su manimi visą gyvenimą. Ir ji atsakė teigiamai," – šypsodamasis išskirtine gyvenimo akimirka dalijosi vyras“.
Žolės pjovimas ar lapų grėbimas? Griežta disciplina ar kūrybiškas chaosas? Ričardas Bransonas ar Džordžas Sorošas? „Porsche“ ar „Volvo“? Atėjo laikas Gitano Nausėdos užduoti nieko bendro su politika neturinčius, bet jo pomėgius, charakterio savybes ir būdą atskleidžiančius greituosius klausimus, kurių atsakymų apgalvoti nedavėme nė sekundės.