Įdomu žinoti: gėlių kalba
Gėlės pažadina jusles. Akis glosto jų spalvos, svaiginantis aromatas veidą papuošia šypsena. Liesdami jų žiedlapius, mėgaujamės švelnumu, o tikrieji pojūčių gurmanai gėlėmis pamalonina skonio receptorius. Gėlės, be abejo, padeda išreikšti jausmus.
Gėlės žmonėms buvo svarbios nuo seniausių laikų. Ne vienas senovės civilizacijų gyvavimo laikotarpiu atsiradęs mitas pasakoja apie skirtingų jų rūšių atsiradimą. Pavyzdžiui, narcizas graikų mitologijoje yra gėle atgimęs savimyla jaunuolis. Mitas pasakoja apie nepaprasto grožio vaikiną vardu Narcizas, kuris negailestingai atstumdavo jį įsimylėjusias paprastas mergeles, deives ir nimfas. Narcizo pasipūtimas užrūstino dievus, todėl jie jaunuolį prakeikė: jis įsimylėjo savo atvaizdą vandenyje. Kiauras dienas ir naktis vaikinas klūpėdavo šalia tvenkinio ir kentėdavo, kad negali prisiliesti prie atvaizdo. Kartą, mėgindamas atvaizdą apkabinti, įpuolė į vandenį ir nuskendo. Toje vietoje, kur jaunuolis sėdėdavo, išaugo gėlė. Nimfos ją pavadino narcizu.
Ši gėlė nuo seno simbolizuoja egoizmą ir žmogaus širdies šaltumą. Šiandien narcisizmu psichologai vadina perdėtą pasitikėjimą savimi ir begalinį dėmesio poreikį.
Kitas senovės graikų mitas pasakoja apie saulėgrąžos atsiradimą. Vandens nimfa Klitija iki širdies gelmių pamilo saulės dievą Apoloną. Deja, šis į jos jausmus neatsakė. Nusiminusi nimfa devynias dienas badavo. Sėdėjo ant šaltos žemės ir raudojo. Kas rytą Klitija viltingai žiūrėdavo į tekančią saulę, laukdama ženklo iš mylimo Apolono. Galiausiai deivės kojos ir rankos įaugo į žemę, o veidas pavirto saulėgrąžos žiedu. Ne veltui ši gėlė laikoma ištikimybės ir tvirtos valios simboliu.
Gėlės taip pat buvo naudojamos per įvairias religines apeigas, atliekant magiškus ritualus, jų nuovirais ir antpilais buvo gydomi sergantieji. Vis dėlto bene įdomiausia tai, kad XVII amžiaus pradžioje jomis imta kalbėtis. Suintrigavome?..
Pasakyk, ką jauti
Gėlių kalba XVII amžiaus pabaigoje sukurta Turkijoje. Kiekviena gėlė turėjo individualią reikšmę ir galėjo perduoti bet kokią žinią.
Šiuo papročiu susižavėjo Didžiosios Britanijos ambasadoriaus Turkijoje žmona ledi Mary Wortley Montagu. Apie 1718 metus laiške draugei ji rašė: „Šioje šalyje doros merginos moka gėlių kalbą, kuria šnekasi su mylimaisiais.“ Vėliau moteris ėmė užrašinėti gėlių reikšmes ir XVIII amžiaus viduryje išleido anglišką gėlių kalbos žodyną.
Netrukus gėlėmis kalbėjosi kone visa Didžioji Britanija. Stebitės, kodėl šis gana sudėtingas bendravimo būdas taip paplito? Paprasčiausiai tuo metu atviras vyrų ir moterų kalbėjimasis apie jausmus nebuvo visuotinai priimtinas elgesys. Jis buvo laikomas nepadoriu. Todėl kiekviena kilminga mergina, norėdama išlikti dorybinga ir oria su mylimuoju kalbėjosi net ne laiškais, o gėlėmis.
Gėlių kalbos renesansu Didžiojoje Britanijoje vadinamas karalienės Victorios valdymo laikotarpis (XIX amžiaus vidurys – XX amžiaus pradžia). Pasakojama, kad karalienė ja bendravo su mylimaisiais, susitardavo dėl susitikimų vietos ir pan.
Per šį laiką buvo išleistas ne vienas gėlių kalbos žodynas. Tuo metu jie prilygo dabartiniams bestseleriams, kuriuos turėjo ir gėlių kalbą išmanė visa aukštuomenė.
Tiesa, dėl žodynų gausos kildavo nemažai nesusipratimų. Mat skirtingi autoriai toms pačioms gėlėms suteikdavo nevienodas reikšmes. Apie tai poemoje „Gvazdikai ir riteriai“ rašo net tuometinė poetė Louisa Anne Twamley. Nuoširdžiai įsimylėjęs riteris damai įteikia rožinės spalvos gvazdiką, kuris reiškė tyrą meilę ir ištikimybę. Dama, gavusi gėlę, tučtuojau nusiuntė tokią pačią jam. Anot jos gėlių žodyno, toks poelgis reiškia atsakymą į šiltus jausmus, o riterio žiniomis – nenorą priimti jo meilės. Poemos pabaigoje abu įsimylėjėliai žūva vien todėl, kad riteris klaidingai suprato savo širdies damos siųstą ženklą.
Tikrovėje tokie nesusipratimai galbūt nesibaigdavo šitaip tragiškai. Visgi pamėginkite įsivaizduoti, kaip nesmagu būtų, jei jūsų žodyne parašyta, kad pakalnutė simbolizuoja bučinį, o mylimojo – pasišlykštėjimą...
GĖLIŲ ŽODYNĖLIS
Gauti gėlių – malonu kiekvienam. Taigi šiek tiek praskaidrinkime kasdienybę ir pasikalbėkime gėlių kalba, palinkėkime ko nors gero brangiam žmogumi. Kad išvengtumėte nesusipratimų, kartu su gėlėmis įteikite atviruką. Jame paaiškinkite kiekvienos gėlės reikšmę. Puiki mintis, tiesa?
Su jumis dalijamės Didžiosios Britanijos karalienės Victorios valdymo laikotarpiu paplitusiomis gėlių reikšmėmis. Skirtingu laiku skirtingose šalyse jos galėjo būti kitokios.
Aguona – poilsis, ramybė.
Raudona: malonumas, paguoda.
Balta: ilgesys.
Geltona: turtai, sėkmė.
Gvazdikas – švelnumas, sveikata, gyvybingumas.
Rožinis: motiniška meilė arba pažadas niekada nepamiršti.
Raudonas: susižavėjimas arba prisipažinimas, kad jūsų meilė tokia stipri, jog net gelia širdį.
Baltas: tyra meilė. Kai moteris baltą gvazdiką dovanoja kitai moteriai, reiškia, kad linki jai didžiausios sėkmės.
Geltonas: atstūmimas, panieka.
Violetinis: pasibjaurėjimas, kaprizingumas.
Dryžuotas: atsisakymas, patvirtinimas, kad nenorite būti kartu.
Chrizantema – džiaugsmas, optimizmas.
Raudona: meilė.
Balta: mirtis, sielvartas.
Geltona: paviršutiniška meilė.
Tulpė – šlovė, vaizduotė ir tobula meilė.
Geltona: beviltiška meilė.
Marga: „tavo akys mane pakerėjo“.
Raudona: meilė.
Juoda: „degu tau iš meilės“.
Irisas – atvirumas.
Violetinis: išmintis, komplimentas.
Mėlynas: tikėjimas, viltis.
Geltonas: aistra.
Baltas: tyrumas.
Lelija – pakylėjimas, didžiulė laimė.
Balta: „su tavimi jaučiuosi lyg devintame danguje“.
Oranžinė: neapykanta.
Geltona: linksmumas.
Taškuota: turtas, išdidumas.
Našlaitė – „galvoju apie tave“.
Violetinė: kuklumas.
Mėlyna: „visada būsiu tau ištikimas“.
Balta: „suteik man dar vieną galimybę“.
Našlaitės nepatariama dovanoti vyrui – tai laikoma blogu ženklu.
Rožė – meilė ir aistra.
Raudona: „myliu tave“.
Geltona: džiaugsmas, draugystė arba pavydas, neištikimybė.
Balta: tyrumas, nuolankumas, nuoširdumas.
Rožinė: žavesys, dėkingumas.
Persikinė: aistra, ilgėjimasis, siūlymas susitikti.
Oranžinė: entuziazmas, troškimas.
Violetinė: „pamilau iš pirmo žvilgsnio“.
Mėlyna: paslaptingumas, sutrikimas.
Kitos gėlės.
Bijūnas – drovumas, gėda.
Kardelis – „nepamiršiu tavęs“. Jis taip pat reiškia susižavėjimą, įsimylėjimą, ištikimybę, jausmų stiprumą ir garbingumą.
Jacintas – flirtas, žaidimas. Baltas: nuoširdumas.
Levanda – nepasitikėjimas.
Medetka – skausmas, gedulas. Ši gėlė atsiųsta gedinčiojo gali reikšti padėka, kad esate šalia.
Narcizas – pagarba arba meilė be atsako.
Neužmirštuolė – draugystė, ištikimybė, brangus atsiminimas.
Pakalnutė – meilumas, nuolankumas, laimė.
Plukė – trapumas, dideli lūkesčiai.
Ramunė – tyrumas, švelnumas.
Saulėgrąža – išdidumas, ištikimybė.
Taip pat skaitykite:
Vyras dovanoja gėlių? Atsargiau vertinkite savo jausmus!