Visos augalų mylėtojos, ko gero, yra pastebėjusi, kad augalai ne tokie jau ir paprasti sutvėrimai, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kiekviena jų rūšis turi savų paslapčių, keistenybių, įdomybių ar gudrybių, kaip geriau įsitvirtinti ir išlikti šioje žemėje... Jūsų dėmesiui, žiupsnelis įdomių fakčiukų.
♦ Kai kurių piktžolių sėklos išlieka daigios net ir apvirškintos gyvulių skrandyje.
♦ Orchidėjinių augalų šeimą sudaro per 30 tūkstančių augalų rūšių. Kai kurios orchidėjos tokios slapukės, kad auga tik žmonėms beveik nepasiekiamose pelkėse ir žydi tik naktį.
♦ Daugelis augalų bijo druskos – jos pabarsčius, nunyksta. Tačiau yra toks augalas Salicornia europea, kuris auga druskingose jūros pakrantėse, o jo sėklos gali sudygti druskingame vandenyje.
♦ Esama duomenų, kad vabzdžiaėdžio augalo jautriojo musėkauto (lot. Dionaea muscipula) protėvis, augęs maždaug prieš 15 milijonų metų, buvo didžiausias žinomas mėsėdis augalas Žemėje. Jis buvo toks galingas, kad lengvai suvirškintų žmogų.
♦ Labiausiai pasaulyje paplitusi piktžolė yra apvalioji viksvuolė (lot. Cyperus rotundus), auganti daugiau nei šimte pasaulio šalių. Tiesa, Lietuvoje ji neauga.
♦ Tikrieji braškės vaisiai yra maži geltoni grūdeliai uogos paviršiuje. Raudonas minkštimas tėra žiedsostis.
♦ Pomidorus mes vadiname daržovėmis, o iš tiesų jie yra kuo tikriausios uogos. Seniau jie buvo auginami kaip dekoratyvieji augalai. Moliūgai ir arbūzai taip pat laikomi ne vaisiais, ne daržovėmis, o uogomis
♦ Sakoma, kad agurkų stiebus aplink vertikaliai ištemptas virves reikėtų sukti pagal laikrodžio rodyklę. Apsukti prieš laikrodžio rodyklę, jie tuoj pat atsisuka.