Ieškantiems katės: kokia yra mėlyno kraujo kaina?

Kada meilė gyvūnams tampa hobiu ir gyvenimo būdu?

Visų pirma, mes mylime savo gyvūnus, o tik vėliau jie tampa veislyno veiklos rezultatu. Tai yra hobis, tačiau jis pasidaro nemenka veisėjo gyvenimo dalimi, įtraukiančia net jo šeimos narius, jei žmogus pasiryžęs atlikti viską taip, kaip priklauso.

Kai tik įsiveli į veislyno veiklą, prasideda „politika“. Reikia dalyvauti kačių parodose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Gyvūnai turi būti puikiai vertinami parodose, veisėjui tenka daug bendrauti ir susipažinti su kitų veislynų savininkais. Savo kruopščiu darbu ir nepriekaištinga reputacija jis turi įrodyti, kad yra sąžiningas ir patikimas.

Veislynų savininkais savo kruopščiu darbu ir nepriekaištinga reputacija jis turi įrodyti, kad yra sąžiningas ir patikimas.

Tokia veikla žmogui turi tikrai patikti. Laukia kelionės (kartais tikrai varginančios ir ne tokios patogios kaip atostogaujant), bendravimas, susirašinėjimas laiškais, diskusijos apie kačių veisimą. Reikia mokėti užsienio kalbų. Tampi informacinių technologijų specialistu, buhalteriu ir politiku...

Norint užauginti galimą parodų žvaigždę, reikia įveikti netrumpą kelią – būti matomam ir žinomam kitiems veislynams, suvesti visaverčius partnerius, kad gimtų trokštamų kraujo linijų palikuonys, išauginti sveikus, socialius gyvūnus, kurie parodose jaustųsi puikiai, nerodytų agresijos ar baimės, gebėtų pademonstruoti, atspindėti atliktą sunkų darbą.

Retas susimąsto, kiek pastangų, laiko reikia įdėti, norint užauginti nugalėtoją.

Kiekvienas veisėjas žino savo veislės standartus, kurie gana tiksliai aprašyti dokumentuose: „Ovalo formos galva, migdolo formos akys, raumeningas kūnas, ilgos kojos“ ir panašiai. Šiuos, plika akimi matomus dalykus, teisėjai vertina parodose. Tačiau dar yra katės temperamentas, kailio, akių spalva ar kiti elementai, kurių veisėjas taip pat gali norėti pasiekti. Ko gero, kiekvienas turi savo vaizduotėje nusipiešęs idealą, kurio nuolatinės paieškos skatina veislynų savininkus nenuleisti rankų ir eiti tuo nelengvu keliu savo tikslo link. Tenka nusivilti, patirti moralinių ir piniginių nuostolių, susidurti su įvairiausiais sunkumais, net skaudžiai atsitrenkti į sieną. Tačiau jei siekis stiprus – einama tolyn.

Kol kačiukas tampa parodinis, turi nutekėti daug vandens. Ir tikrai ne kiekvienoje vadoje pamatome taip trokštamą priartėjimą prie idealo. Tiksliau būtų sakyti, kad kiekviename mažylyje įžvelgiame veislės idealo apraiškų, kas dar labiau skatina smalsumą bandyti vėl, kruopščiau gilinti kačių genetikos žinias, uoliau domėtis ir studijuoti kitų veislynų darbą.

TAIP PAT SKAITYKITE: Peru Plikieji: šunys, galintys išgydyti ir visiškai atsidavę šeimininkui

Kai kurie sako, kad parodose galima rodyti ne savo veistą, o kitame veislyne įsigytą gyvūną. Visgi protingi ir garbingi veislynai brangina, vertina savo augintinius bei įdėtą darbą. Tikrai niekas lengvai neatiduoda puikių veislės atstovų kitiems, ypač eiliniam, iš niekur išdygusiam žmogeliui.

Veislyno užkulisiuose neapsieinama be aistrų, medicininių patikrinimų ir kelioninių lagaminų...

Tiesa pasakius, mažiausia beprotybė, kurios imasi kačių veisėjai, – nuvykti į svečią šalį, norint ten įsigyti gyvūną, ar nuvežti katę pas užsienyje gyvenantį patiną. Tai yra lengviausia veislyno savininko kasdienybėje! Iki to laiko reikia nemažų investicijų, kad trokštamo katino šeimininkas iš viso norėtų bendrauti. O dar reikia, kad jis sutiktų leisti savo išveistam kačiukui dalyvauti kito veislyno veisimo programoje ar savo tituluotam katinui kergti svetimą katę.

Norint pasirengti gyvūnus suporuoti, reikia atlikti nemenkus namų darbus: patikrinti augintinių sveikatą, atlikti kraujo ir kitus tyrimus, išsiaiškinti ne tik galimus ar esamus susirgimus, bet ir abiejų gyvūnų kraujo grupes, nuo kurių priklauso būsimų kačiukų gyvybės.

Norint pasirengti gyvūnus suporuoti, reikia atlikti nemenkus namų darbus: patikrinti augintinių sveikatą, atlikti kraujo ir kitus tyrimus, išsiaiškinti ne tik galimus ar esamus susirgimus, bet ir abiejų gyvūnų kraujo grupes, nuo kurių priklauso būsimų kačiukų gyvybės.

Dėl kraujo grupių nesuderinamumo nugaišta vos kelių dienų amžiaus jaunikliai. Taigi, profilaktiškai lankomės pas veterinarijos gydytojus, į užsienio laboratorijas siunčiame kačių ir katinų seilių mėginius. O kur dar kasmetiniai skiepai, kokybiško maisto paieškos, dieta, priderinta prie individualių gyvūno poreikių.

Nepamirškime ir parodoms reikalingo inventoriaus ir kosmetikos. Narvelių (ne visuose renginiuose naudojame tuos, kuriuos siūlo parodų organizatoriai), guoliukų, dubenėlių, mažų tualetų, šampūnų, balzamų, šukų, kokybiškų transportavimo dėžių, kad ilgose kelionėse gyvūnai jaustųsi komfortiškai... Visa tai turi piniginę išraišką. Kaip ir mokestis už dalyvavimą parodoje, kuris gali siekti nuo dvidešimt iki šešiasdešimt eurų už gyvūną. Prisideda ir kelionių į parodas, nakvynių svečiose šalyse išlaidos.

Žmonės, kurie neplanuoja dalyvauti parodose, bet nori atitinkamos išvaizdos augintinio, perka jį pagal skelbimus, siūlančius veislinius gyvūnus be kilmės dokumentų. Ką slepia šis verslas?

Jau daugiau kaip dešimt metų nemokamai konsultuoju kačių auginimo ir elgesio klausimais, todėl puikiai žinau, su kuo susiduria žmonės, susigundę įsigyti gyvūnus pigiau iš vadinamųjų daugintojų. Kyla problemų dėl nesocializuotų ir agresyvių kačių, kurios tuštinasi ne vietoje, neturi higienos įgūdžių, kandžioja, drasko vaikus ir suaugusiuosius. Viskas dėl to, kad daugintojai neturi žinių, o gal greičiau noro ir tikslo, pasidomėti elementariais gyvūno priežiūros, sveikatos, auklėjimo klausimais. Jų tikslas – kuo greičiau parduoti jauniklius, kurie iš tikrųjų dar kurį laiką turėtų gyventi su patele. Tačiau daug patogiau ir pigiau yra parduoti vados kačiukus nei šerti, skiepyti ir auklėti. Geriau perleisti tą vargą kitiems. Be to, ir katė greičiau pasirengia kergtis bei toliau vesti jauniklius. Taip gyvūnai tampa godžių žmonių įkaitais, o nesidomintys, skubantys, taupantys pirkėjai dar labiau skatina tokį elgesio modelį.

Reikėtų nepamiršti, kad veislė – ne tik išorinis panašumas. Veislynai daug dirba, kad atrinktų fiziškai ir psichiškai sveikiausius gyvūnus, kurie verti pratęsti savo giminę. Įdedama daug pastangų, kad jauniklių besilaukiančiai katei būtų užtikrintas kokybiškas gyvenimas, o atvesti kačiukai būtų išauklėti, sveiki, draugiški, laimingi ir galėtų teikti džiaugsmą. Veislynuose paprastai laukiami visi gyvūnų mylėtojai, nepriklausomai nuo to, ar ateityje žada su savo augintiniais dalyvauti parodose. Į naujus namus mažyliai iškeliauja paskiepyti, kastruoti / sterilizuoti, su ES pasais ir kilmės dokumentais.

Atsakingas veisėjas visada pasiruošęs (24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę) konsultuoti naujuosius kačiuko savininkus, jei kiltų auginimo, auklėjimo, sveikatos, priežiūros klausimų. Tai darys visą gyvūno gyvenimą. Jis visada bus atviras ir užsidegęs pasakos apie savo mylimą veislę. Taip galite atpažinti sąžiningus veislynus. Į mylimą hobį jie investuoja daug daugiau savęs, nei tikisi iš to gauti grąžos. Visų pirma, kiekvienas veisėjas – žmogus, globojantis savo augintinius. Už viso to, ką žiūrovas mato narvelyje atėjęs į parodą, slepiasi stebuklas, kuris gyvena šeimoje ir yra visavertis jos narys.

Ką patartumėte žmonėms, kurie susidomėjo konkrečia veisle ir norėtų prisidėti prie jos tobulinimo?

Apskritai, reikia daug domėtis: skaityti, dalyvauti parodose, bendrauti su kitais veisėjais. Peržiūrėjus nuotraukas internete ar paskaičius kelis straipsnius, rastus paieškų sistemoje „Google“, neįmanoma suprasti, kaip turi atrodyti konkrečios veislės atstovas. Viskas vyksta tik gyvai. Net siūlau pabūti svečiu ir įsiprašyti į patinkančios veislės katiną auginančių žmonių namus. Čiupinėkite, bendraukite, būkite aktyvūs ir smalsūs tyrinėtojai. Turėkite omenyje, kad veisėjo kelyje bus visko – pakilimų ir nuosmukių, džiugių akimirkų ir praradimų, meilės ir skausmo. Linkiu siekti savo tikslo ir nepasiduoti, linkiu stiprybės ir užsispyrimo!

TAIP PAT SKAITYKITE: Žinomi žmonės su savo augintiniais rinkosi į šunų socializavimo vakarėlį