Kaip gyvenate, jaunavedžiai?
Ieva Barbora: Po vestuvių iškart stačia galva nėrėme į darbus. Muzika ir scena mudu be galo džiugina, tad tas darbingumas malonus. O vasarą, tikimės, pavyks rasti laiko ir poilsiui.
Dainotas: Gal šiek tiek gaila, kad dar nespėjome skirti laiko vadinamajam medaus mėnesiui, bet abu mėgstame veiksmą, norime kurti ir dirbti, todėl vienas kitą palaikome, skatiname. Tokia ir mūsų meilė – gyva, aktyvi, paremta supratimu. Svarbiausia, kad esame sveiki, laimingi, sveiki ir mūsų tėvai, todėl jaučiamės puikiai. Ir dar: labai malonu jausti, kad esame reikalingi.
Kokius pokyčius pajutote įteisinę santykius?
Ieva Barbora: Santuoka tarsi suteikia aukštesnį lygį santykiams. Tačiau savo ryšį įprasminome jau pačioje draugystės pradžioje, kai vienas kitam pažvelgę į akis supratome, kad tuo keliu norime eiti kartu. Išgyvenome įvairių etapų – ir pykčių, ir gražių akimirkų, ir kasdienių rūpesčių, bet vienas kitą atradome kaip geriausią draugą kelionėse, buityje, paprastuose džiaugsmuose. Man atrodo, būtent tai ir yra santykių prasmė. Visa kita – tik dokumentai. Tačiau santuoką, kuri įvyko artimiausių ir mylimiausių žmonių apsuptyje, prisiminsime visą gyvenimą. Būti Dainoto žmona man yra didžiulė garbė ir džiaugsmas. Labai gera jį vadinti savo vyru.