Radijo ir televizijos laidų vedėjai Ievai Stasiulevičiūtei ką tik suėjo 32-eji, bet iš tiesų jai net nereikia kalendoriaus, kad atidžiau pažvelgtų į save, mintimis perbėgtų gyvenimo patirtis ir ieškotų atsakymų į klausimus, kurie niekada nesibaigia. Plaukti paviršiumi – tiesiog ne jai.
Ji visada buvo kieta. Net tada, kai būdama septyniolikmetė ilgaplaukė atėjo į „Olialia“ atranką daryti karjeros pramogų versle. Gražus veidas, žinoma, dar nė vienai moteriai nesutrukdė, visgi labiau reikia talento ir proto, kad išliktum eteryje šitiek metų. „Velniškai džiaugiausi neseniai sulaukusi komplimento, kai žiūrovai pagaliau pagyrė ne mano išvaizdą“, – neslepia Ieva.
Vieną dalyką ji tikrai žino – jei nedarys, tai nieko ir neišmoks! Į kiekvieną gyvenimo pokytį ir naują išbandymą stengiasi žvelgti tarsi į savo, kaip vedėjos, tobulėjimą.
Daug nesveikiau gyventi, jei santykiai toksiški
Vis dėlto, kad ir kaip puikiai moteriai sektųsi darbe, kas nors vis tiek paklaus: o kaipgi vyras, vaikai?.. Šių temų Ieva visai nesibaimina. Vienatvė jai anaiptol neskaudi: gal todėl, kad gyvenime retai buvo viena, ant vedybų slenksčio stovėjo jau ne kartą – ir niekas nežino, ar rytoj nestovės. Prisipažįsta, kad darnaus ryšio paslapčių dažniau mokosi ne iš psichologijos žynių, o iš... savo senelių.
„Juk daug nesveikiau gyventi, jei santykiai toksiški... Tačiau nesigailiu nė dėl vienų savo santykių, jokiu būdu, bet džiaugiuosi tuo, ką atradau, kai pirmą kartą gyvenime nutariau pabūti viena... Neapsimetinėsiu, kad noriu visada tokia likti, – bet ramu žinoti, kad galiu savimi pasirūpinti, – neslepia Ieva. – Bet jei su kitu žmogumi susieja meilė ir noras būti kartu, jei su juo jaučiuosi laimingesnė nei be jo, tokiems santykiams nesakau „ne“. Nesu iš tų moterų, kurios nemato savęs su vyru ir vaikais.“
Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“.