Ieva Voveris į 500 km žygį išėjo su 10-mete dukra – kai kas labai nustebino: „Taip buvo tik per vestuves“

I.Voveris savo piligriminę kelionę paskirtė į dvi dalis – atkarpą nuo Žagarės iki Kauno ėjo su dukra Angelina, o nuo Kauno iki Seinų ją pakeis sūnus Dominykas. Anksčiau į tokį žygį su ja leidosi ir vidurinioji dukrelė Amelija, tiesa, tą kartą jos į nuotykius leidosi užsienyje.

Tačiau svetur gyvenanti Ieva portalui Žmonės.lt sakė labai pasiilgstanti lietuviškos gamtos, todėl nusprendė į viską pažvelgti kitomis akimis ir praeiti „Camino Lituano“ kelią savo gimtinėje.

„Šį kelią žmonės eina dėl labai skirtingų priežasčių. Vieni dėl sporto, kiti dėl religinių tikslų, dar vieni nori pamatyti, kokia nuostabi yra mūsų šalis, ar įveikti išsikeltą iššūkį. Tikriausiai pagrindinis mano noras ir buvo apžiūrėti Lietuvą, nes važiuojant automobiliu – viskas kitaip. Eidamas gali stabtelti prie kiekvieno dvarelio ir skirt laiko apžiūrai. O dar tie mūsų miškai… Gamta čia tikrai svaiginanti ir įspūdinga“, – džiaugėsi I.Voveris.

Tačiau vien grožėtis nepakanka – 526 km besitęsiantis piligriminis kelias reikalauja daugybės jėgų. O tam pasiryžusiai moteriai dar tenka nuolat motyvuoti ir mažąją savo kompanionę – dešimties metų dukrą Angeliną.

„Tikrai sunku… Eidamos dar sutikome du piligrimus vyriškius, kurie stebėjosi, kad einu su dukra, ir sakė, kad jau jiems yra sunku, o koks jausmas tada vaikui? Labai, labai ja didžiuojuosi… O man pačiai sunkiau psichologiškai, nes nuolat stengiuosi ją motyvuoti ir sakyti, kad jau nebedaug liko, tuoj bus parduotuvė ir ką nors skanaus įsigysime“, – sėkmingo žygio paslaptį išdavė ji.

Ieva atskleidė, kad specialiai šiam keliui nesiruošė, juk sportuoja ji kone visą gyvenimą. O į įvairias veiklas dažnai įtraukia ir vaikus, todėl ir šie nėra pratę laiko leisti prie televizijos ekranų.

„Daug metų aktyviai sportuoju, todėl kūnas yra tvirtas ir pasiruošęs. O mano vaikai taip pat labai aktyvūs, bet šiame kelyje labiausiai reikia ištvermės, nes eiti tokį ganą monotonišką ėjimą yra tikrai beprotiškai sunku“, – šyptelėjo pašnekovė.

Per Šiaulių, Kauno ir Alytaus apskritis nusidriekęs „Camino Lituano“ kelias sudomino ir aktyviai nuomonės formuotojos gyvenimą stebinčius sekėjus. Ieva neslėpė, kad tiek peržiūrų jos įrašai jau seniai nebuvo surinkę.

„Tiek bažnyčių, kiek aplankiau per visą šį laiką, tikriausiai per gyvenimą nesu aplankius. Taip pat pamačiau labai daug dvarų ir žmonių namų. Matosi, kad ir mano sekėjams labai įdomu viską stebėti, nes tikrai neatsimenu, kada turėjau tokias peržiūras. Galbūt tik per savo vestuves… Žmonės mano kelyje pamato daug savęs – pastebi tai savo kaimą, tai vyro tėviškę ar kažkur kažkas kažką krikštijo... Taip kuriame bendrystę“, – Žmonės.lt teigė Ieva.

I.Voveris piligrimų duonos jau spėjo atsikąsti – panašiu keliu ėjo jau keliose užsienio šalyse. Tačiau ji neslėpė, kad Lietuvoje ši „pramoga“ dar nėra taip gerai išvystyta, todėl įspėja visus, besiruošiančius tokiam iššūkiui, gerai pasiruošti.

„Lietuvoje piligrimų kelias dar nėra taip išvystytas kaip Ispanijoje ar Portugalijoje, kur aš ėjau. Čia nėra taip, kad pavargai ir gali ieškotis nakvynės. Deja, turi eiti taip, kaip susiplanavai – nakvynės namai būna maždaug kas 30 km. Tiems, kas su vaikais, yra tikrai sunku, tačiau kitos išeities nėra, todėl tenka eiti. Džiaugiuosi, kad bent palapinės neštis ir kiekvieną dieną statytis nereikia“, – neprarasdama pozityvumo sakė Ieva.

Žinoma, tokiam žygiui reikia ir geros amunicijos. Paprašyta duoti patarimą, Ieva nieko nelaukdama atsako – batai ir dar kartą batai. Taip pat ji ragina nepervertinti savo galimybių ir iš pradžių rinktis mažesnius atstumus, neprisikrauti per sunkios kuprinės. Visgi, nuotykių netrūksta ir gerai pasiruošusiems žygeiviams.

„Ne kartą teko prašyti pagalbos. Pavyzdžiui, teko dukrai suveikti dviratį, nes ji jau viskas, tiesiog nebegalėjo eiti. O jai važiuojant nukrito grandinė… Buvau jau iki ausų tepaluota ir visaip bandžiau ją uždėti, bet vis nesisekė. Todėl teko dairytis kokio vyriškio pagalbos. Tačiau daugiausia, ko yra tekę prašyti, tai vandens. Jau kokius penkis kartus ėjau per žmones, nes buvo atkarpų, kai po 20 km nėra jokių parduotuvių. O aš juk jį nešu ne tik sau, bet ir vaikui, todėl neprinešiu jo jau labai daug. Todėl tenka eiti pro nepažįstamųjų namus“, – kuriozus prisiminė Ieva.

Tačiau savo sumanumu vis stebinanti I.Voveris žino, kaip išsisukti iš įvairių situaciją ir net sunkiausiu metu pralinksminti kitus. Prieš išvykdama iš namų ji priruošė dovanėlių, kurias paslepia kiekvienoje aplankytoje vietovėje. Taip sukuria pramogą ne tik dukrelei, bet ir savo gerbėjoms.

„Kiekviename mieste mano einamą kelią žiūrinčioms sekėjoms palieku po kažkokią dovanėlę, o to jos labai laukia. Ten sudėti nauji daiktai iš mano pačios namų. Pavyzdžiui, dukros buvo prisipirkusios daugybę plaukų segtukų, kurių vis tiek nenaudoja… Tai prieš kelią aš praėjau pro namus ir surinkau viską, kas nauja ir nenaudota. Dukrai visas šias dovanėles paslėpti – vienas malonumas“, – pasidžiaugė ji.

Dalis žmonių gali pagalvoti, kad piligriminė kelionė nieko nekainuoja, tačiau Ievai tenka susimokėti už visas nakvynes. O prie bendrų išlaidų prisideda ir jos bei dukrelės maistas.

„Labai sunku suskaičiuoti, kiek išleidžiu, nes kartais už dukros nakvynę pinigėlių paprašo, o kartais ne. Tačiau vyriškiai, irgi kartu ėję piligrimai, viską skaičiavo ir sakė, kad nakvynėms nuo Žagarės iki Kauno išleido maždaug 200 eurų. O maistui mums su dukryte išeina maždaug 25 eurai dienai“, – Žmonės.lt sakė pirmąją žygio atkarpą įveikusi Ieva Voveris.