Ieva Voveris užkasta karste po žeme: su vienu dalyku susidoroti buvo sunkiausia – prašė sustoti

Apie siaubą keliančią patirtį karste Ieva Voveris sutiko plačiau papasakoti portalui Žmonės.lt.

Anot influencerės, su neeiliniu išbandymu ji susidūrė dalyvaudama laidoje „Du šalti ir vienas karštas“.

„Ten buvo įvairiausi iššūkiai, o aš išsukau būtent tą užkasimą po žeme. Aišku, galėjau to ir nedaryti, bet žinau, kad visos baimės slypi mūsų galvose, tad pagalvojau – kodėl gi ne? Be to, buvo didelė komanda, ir įsitikinau, kad jei kažkas bus negerai, jie mane girdės ir gelbės.

Sužinojau, kiek laiko užteks oro, kaip kviesiuosi pagalbos, jei kas nors bus blogai. Negana to, viena iš vedėjų jau buvo užsikasusi anksčiau, tai ji davė patarimų. Sakė nebandyti rankomis paliesti dangčio, nes gali prasidėti panikos ataka, kai pajusi, kad esi super mažoje patalpoje. Tad to stengiausi nedaryti, nes tas dangtis tik keli centimetrai virš nosies ir dėžėje yra labai juoda.

Kai atsiguliau, stengiausi visą laiką būti užsimerkusi, nes vieną kartą atsimerkus ėmė panika ir baimė“, – Žmonės.lt pasakojo I.Voveris.

Ieva teigė, kad viską darė ne iškart, o etapais. Mat taip buvo daug lengviau susitvarkyti su nemaloniu iššūkiu.

„Pradžioje tik atsisėdau į karstą, tik vėliau į jį atsiguliau. O po to jį uždarė. Stengiausi nusiraminti, įsivažiuoti į tą būseną.

Pats baisiausias dalykas buvo, kai ant manęs pradėjo mesti žemes – eina sau, tai net žodžiais nenusakomas jausmas... Po pirmo žemių šiupelio pradėjo eiti šiurpas. Po to iškart paprašiau sustabdyti, nes labai sukilo baimės, emocijos, reikėjo dar šiek tiek pagulėti, priimti tai, kad užkasinėja. Prašiau, kad tai darytų labai ramiai, lėtai, nes su tuo tikrai buvo sunkiausia susidoroti“, – prisiminė nuomonės formuotoja.

Pasak I.Voveris, visas iššūkis vyko Vingio parke, o užkasta po žeme ji prabuvo pusę valandos.

„Kas keisčiausia, aš galvojau, kad guliu penkias minutes, o man pasakė, kad jau pusvalandį. Aš sakau: ką?! Nes taip laikas sustoja, ten taip drėgna, šalta... Palyginus su oro temperatūra, ten daug vėsiau.

Labai keistas dalykas, tačiau vėliau taip įsivažiavau į tą būseną, kad galėjau ten būti ilgai...Labai atpalaiduoja, tamsu, ramu, tylu, girdi, kaip žemės krenta pro karsto šonus... Labai keistas nepatirtas jausmas, tai labai unikalu“, – įspūdžiais dalijosi I.Voveris.

Paklausta, kaip į šią patirtį reagavo vyras, nuomonės formuotoja juokėsi, kad sutuoktinis prie jos iššūkių jau yra įpratęs: „Mano vyras sako, kad jau nežino, kuo dar galiu nustebinti, nes kiekvieną kartą sau vis prisigalvoju kažkokių dalykėlių.“

Ieva taip pat paminėjo, kad kol gulėjo po žeme, šalia buvo penki komandos nariai, keturi iš jų – vyrai. Jų tokia patirtis toli gražu nesužavėjo. „Visi jie vienareikšmiškai sakė, kad jų ten niekas neįkištų.

Tai labai arti šalia tos mūsų pagrindinės mirties baimės. Reikia su savo proto demonais padirbėti, susikalbėti, kad galėtum tai daryti. Aš norėjau pasižiūrėti, kur mano baimių ribos, nes turiu ypatingai didelę tamsos, uždarų patalpų baimę. Bet jau trejus metus dirbu su tuo, tad buvo smalsu pažiūrėti, kiek jau pasiekiau“, – pokalbį su Žmonės.lt baigė I.Voveris.