„Dabar jau negaliu patikėti, kaip kada nors galėjome jos neturėti, – kalbindama mielą besišypsančią dukrytę stebuklingu pokyčiu stebisi Ieva. – Praėjusiais metais būtent per Kalėdas artimiesiems pasakėme, kad laukiamės.“
Ieva, dukrelė jūsų šeimai suteikė pilnatvės?
Ji išpildė mano vaikystės svajonę turėti vaikų. Kartais net nesuvokiu, negaliu patikėti, koks dabar geras mūsų gyvenimas. Turiu nuostabų vyrą, fantastišką dukrą – puikiausią šeimą. Kartais galvoju, gal tai – sapnas? Ar tikrai gali būti taip gerai? Būna, net pradedu bijoti, kad tuoj kas nors atsitiks...
Neslepi, kad kartą jau laukeisi ir vaikelį praradai. Ar Prijos gimimas prislopino tos netekties skausmą?
Tai retai prisimenu... Kai patyriau persileidimą, labai išgyvenau, bet apie tai, kaip jaučiuosi, daug kalbėjausi su artimiausiais žmonėmis, išliejau daug ašarų – sielvarto neužgniaužiau.