Lietuvai pernai „Eurovizijoje“ atstovavusi Ieva Zasimauskaitė-Kiltinavičienė prisipažįsta, kad dalyvavimas „Eurovizijoje“ jai buvo ne tik didelis laimėjimas, atnešęs naujų pažinčių, gražią dainą ir supratimą, ką be komandos atlikėjas gali ženkliai mažiau, bet ir didelis išbandymas.
„Visa ta kova, kuri truko pusę metų, tiek su savimi – kadangi važiuoji, žinai, kad atstovauji Lietuvą, kad į tave žmonės į bet ką, pasakysi, padarysi žiūrės pro padidinamąjį stiklą. Iš principo buvo labai sunkus metas. Bet tai buvo vieni gražiausių, bet ir vieni sunkiausių mano išgyvenimų. Viską, ką išgyveni, kas buvo sunku, tai be galo sustiprina. Kai pereini ne vieną sunkumą, po to galvoji, kad bet kas man gali atsitikti – aš viską galiu, ir aš turiu sparnus ir aš galiu skristi“, – „Žinių radijo“ laidoje „Puikūs pralaimėjimai“ pasakoja I. Zasimauskaitė-Kiltinavičienė.
Atlikėja prisipažįsta, kad su kylančiais sunkumais yra linkusi susitvarkyti, o ne nuo jų bėgti.
„Aš anksčiau norėdavau pabėgti, neįsigilinti į problemą, tiesiog užsidaryti ir galvoti, kad ryte atsikelsiu ir viskas praeis. Kažkaip visas problemas kraudavau žemyn, žemyn, ten, kažkur užslėpdavau ir vaidindavau, kad nieko čia neįvyko. O dabar aš esu tokios sąmonės būsenos, kad aš noriu visas tas problemas išgyventi. Jei man yra sunku, aš tos problemos nepadedu, aš ją išgyvenu, aš išgvildenu, kodėl tai nutiko, kodėl dabar tai nutiko. Dažnai žmonės sako, kad kodėl man taip nutiko, aš esu toks geras žmogus, taip visiems padėjau, taip visus myliu. Bet iš tiesų nei viena liga, nei viena problema neateina tiesiog. Visi tie dalykai ateina kaip pamokos, kurias mes turime kaip tas dovanas išsipakuoti ir išsinagrinėti. Kodėl tai atėjo man ir ką man daryti, kad daugiau tai nepasikartotų mano gyvenime?“ – atvirauja dainininkė.
I. Zasimauskaitė-Kiltinavičienė prisipažįsta puoselėjusi idėją suorganizuoti Lietuvoje Eurovizijos koncertą. Tačiau ši idėja taip ir liko neįgyvendinta. Dainininkė prisipažįsta neįvertinusi savo jėgų ir suvokusi, kad „pats atlikėjas negali visko visko pats padaryti“. Ji pasakoja, kad tai buvo viena iš situacijų, privertusi susimąstyti, kad norint galvoti apie sėkmingą ateitį atlikėjui būtina turėti vadybininką.
„Man ameniškai daug kur taip yra. Aš viską galiu – ir susikalti, ir mašiną susiremontuoti, ir valgyti pasidaryti, ir pinigų užsidirbti ir t.t. O po to pagalvoju, kad lieku tuščia ir neturiu ko duoti. Man labai patinka, kai sako, kad moters askezė – visada būti laiminga. Iš tiesų tai labai nepaprasta, nes mes moterys irgi norime būti vyrais – viską čia padarysiu, viską – pati.“
Ji prisipažįsta, kad sunku pripažinti, kad kažko negali, bet juk „žmogus yra ribotas ir mes nesam robotai“, – „Žinių radijo“ laidoje pasakoja I. Zasimauskaitė-Kiltinavičienė.
Apie visa tai žiūrėkite „Žinių radijo“ laidoje „Puikūs pralaimėjimai“: