Ievos laiškas mamai. „Ačiū, kad vaikystėje išgelbėjai mane nuo patyčių“

Mama,

Iš tikrųjų norisi pasakyti labai daug ir kartu tiek mažai. Neįmanoma parašyti visko, ką turiu Tau pasakyti. Negaliu duoti tiek, kiek pati esu gavusi. Tačiau pabandysiu bent truputį sušildyti širdį Tau, Mama.

Mano mama esi jau dvidešimt vienerius metus ir per juos, atrodo, kad nugyvenome jau daugiau nei keturiasdešimt ar penkiasdešimt metų kartu.

Pažįsti mane nuo galvos iki kojų, žinai, kada ką galvoju, jauti, kai man būna sunku, žinai, kurių žmonių negaliu pakęsti vien pažiūrėjusi į juos. Tu žinai viską, absoliučiai viską apie mane.  

Mama, gyvenimas tarsi medis, su kiekvienu rudeniu, jis numeta pavargusius lapus, bet su kiekvienu pavasariu sužydi kaip naujai gimęs. Tokia esi ir Tu, mama.

Prisipažinsiu, visada bijojau, kad manim nusivilsi, nesididžiuosi, nemylėsi, nes esu rakštis geroje vietoje. Bet esi mano Mama ir puikiai viską atlaikai.

Ar pameni, kiek buvo problemų su manimi, kokia buvau kvaila ir naivi, tikėdama gražiais vaikinų, buvusių mylimųjų, draugių žodžiais? Dabar juokinga prisiminti, kaip tuomet Tau nepritariau ir maištavau. Bet tokia ta jaunystė, o dabar labai džiaugiuosi, kad iš to išaugome abidvi. Abi perėjome per viską ir dar labiau sustiprinome mamos ir dukters ryšį.

Vis dar prisimenu vieną istoriją, gana skaudžią ir giliai paslėptą. Atrodo, tuomet man buvo penkiolika. Turėjau draugių ir draugų, buvau kiemo mergiotė ir grupės lyderė. Tik paskui supratau (Tavo dėka), kad buvau tik naivi mergaitė, nematanti pavydo kupinų žvilgsnių, kol galiausiai prasidėjo patyčios.

Jos buvo žiaurios, ir aš tikrai bijojau, kad man kas nutiks. Jie bandė mane palaužti psichologiškai. Iki šiol džiaugiuosi, kad esi tokia Mama, kuri kišasi į vaikų gyvenimus. Tu tiesiog nuėjai ir padarei tvarką. Paskundei juos visus jų tėvams, ir viskas baigėsi.

Tie trys ar keturi mėnesiai buvo gana sunkūs, bet galiausiai jie liko praeity. Ir gerai, kad baigėsi, nes jeigu ne Tavo įsikišimas, aš, manau, būčiau palūžusi ir padariusi labai didelę nuodėmę...

Visą gyvenimą dėkosiu Dievui, kad įsikišai ir kad padarei tam galą. Iki šiol dar atsimenu tada Tavo ištartus žodžius: „Saulute, tu esi per daug savita ir unikali, kad tokie kaip jie, paprasti vaikai, kurie nemato, kokia esi iš tikrųjų, tave įžeidinėtų. Prisimink, Tu esi lyderė, Tu esi žmogus, kuris pakeis pasaulį. Laikui bėgant pati tai suprasi, o dabar nusišluostyk ašaras ir einam valgyti ledų“.

Tie žodžiai lydi mane visur ir visada. Kai būna sunku ar noriu nuleisti rankas, atsimenu tuos žodžius ir nusišypsau. Beje, tą dieną mes tapome geriausiomis draugėmis.

Mama, gyvenimas tarsi medis, su kiekvienu rudeniu, jis numeta pavargusius lapus, bet su kiekvienu pavasariu sužydi kaip naujai gimęs. Tokia esi ir Tu, mama. Visada linksma, graži, išmintinga, pozityvi ir kupina meilės. Esi mano geriausia draugė. Myliu tave ir, ačiū Dievui, kad būtent Tu mane išleidai į pasaulį. Ačiū ir su MAMOS diena!

Su meile,
Patrakėlė dukrelė

Šis tekstas dalyvauja portalo Ji24.lt rengiamame konkurse „Ačiū tau, Mama!“. Daugiau apie konkursą ir jo sąlygas rasite paspaudę ČIA.

Konkurse gali dalyvauti merginos ir vaikinai, moterys ir vyrai, kurie norėtų viešai paskelbti savo laišką Mamai ir padėkoti jai už pirmąją šypseną, kuria ji sutiko jus atėjusį į pasaulį, nors tos akimirkos ir neprisimenate.

Už pirmą garsesnį žodį, kuris skatino susimąstyti ir pagalvoti. Už priekaištingą jos tylą, kai iškrėtėte eilinę kvailystę, o tik vėliau pastebėjote, kad mamai tai kainavo gilesnę raukšlę veide ar per anksti pabalusius plaukus... Išliekite savo jausmus brangiausiam žmogui ir laimėkite rėmėjų isteigtus grožio prizus.