Iglė Bernotaitytė ir Tadas Juodsnukis: „Esame laimingi, o kitiems neprivalome teisintis dėl vestuvių“

Iglė Bernotaitytė ir Tadas Juodsnukis / Tomo Kaunecko nuotrauka
Remigija Paulikaitė
Šaltinis: Žmonės
AA

„Tegul pavadinimas bus skambus: „Santykiai – didžiausias mūsų projektas“, – vos prasidėjus pašnekesiui juokdamasis sako Tadas Juodsnukis (30). „Net nežinau, ar tai būtų tikslu... Draugystė – ne lietuvių kalbos egzaminas, bet apsišlifuoti tikrai reikėjo“, – neneigia Iglė Bernotaitytė (22). Kai šie be galo gražūs ir talentingi atlikėjai pasakoja savo temperamentingą meilės ir bendro gyvenimo istoriją, supranti, kad kartu jie jau patyrė ne vieną pergalę.

Judu tokie jauni, o jau ne vienus metus dalijatės bendra buitimi. 

Iglė: Vasarį, per Valentino dieną, suėjo ketveri metai, kai esame kartu.

Tadas: Niekada jos neklausiau, gal draugaukime. Tai atsitiko natūraliai, net neužfiksavome draugystės pradžios datos. Todėl nusprendėme, tegul tai būna Valentino diena – kad prisimintume ir galėtume švęsti draugystės metines. Per tuos metus daug patyrėme. Nors kartais atrodo, kad mes dar nieko nematę. Tačiau užtenka įsijungti ir pažiūrėti bendrų kelionių įspūdžius – nustembame, kad tiek daug visur buvome, tiek gražių mažų dalykų, pasirodo, išgyvenome. 

Iglė: Praėjusi vasara mums buvo tarsi lūžio taškas. Pradėjome gyventi kitaip – mokomės labiau būti čia ir dabar, negalvoti, ko jau nebepakeisi, ir neprognozuoti, kas laukia ateityje. Nes nežinia dažnai kelia nerimą, nuotaikos kaitą, depresiją. 

Tadas: Anksčiau aš buvau lėkikas. Tačiau praėjusią vasarą kavinėje laukiant Iglės galvoje tarsi kažkas caktelėjo – pajutau, kaip smagu tiesiog mėgautis kava, o ne mintyse būti dar keliose vietose ir net nepastebėti, kaip ištuštėjo puodelis. 

Iglė: Žinau, kas turėjo įtakos mano pokyčiams, – atsisakiau tam tikrų įpročių. Tarkim, mano meniu nebėra mėsos, alkoholio, bet yra laiko meditacijai, jogai. Na, o kai vienas žmogus keičiasi, kitas nejučiomis pradeda elgtis taip pat.

Tadas: Iš tiesų – supanašėjome. Vienas kitą jau suprantame iš žvilgsnio. Mums net nereikia apie viską kalbėtis. Galime būti tarp žmonių, bet kai ką nors pagalvojęs atsisuksiu į Iglę – ji irgi atsisukusi žiūrės į mane. Ta telepatija, susikalbėjimas be žodžių – labai geras jausmas.

O kaip prasidėjo jūsų meilės istorija?

Tadas: Kaltas Iglės grožis. Didžiausią pirmą įspūdį man, be abejonės, padarė jos išvaizda. Nors sakoma, kad svarbiausia – žmogaus vidus, viskas buvo atvirkščiai. 

Iglė: Tikrai aš tau buvau graži? Juk tada buvau apvaloka. Tiesą sakant, Tadas man irgi buvo žiauriai gražus. Aš jį pirmą sykį pamačiau gal per televizijos laidos, kurią vedė, anonsą. Pagalvojau, koks keistas bičas, kokia įdomi šukuosena. Aš – iš Marijampolės, tokių vaikinų nepažinojau. 

Tadas: Kai ji laimėjo „X Faktorių“, parašiau žinutę, pasveikinau. Atsakymo nesulaukiau! 

Na, o paskui rengėme naujamečio koncerto programą, šou turėjo vykti tuometėje „Siemens“ arenoje, vėliau – Kaune, „Žalgirio“ arenoje. Ir aš pasiūliau, kad vieną dainą galėčiau dainuoti su Igle.

Skaitykite daugiau