Ignalinos atominės elektrinės darbuotojai kuria spektaklį pagal savo išgyvenimus

„Žalios pievelės“ kūrėjai Rimantas Ribačiauskas, Kristina Savickienė, Jonas Tertelis ir Kristina Werner rudenį nuvykę į Visaginą domėjosi, kuo gyvena Visaginas ir kaip Ignalinos atominėje elektrinėje vykstantys procesai paveikė jų asmeninį gyvenimą. Remdamiesi visaginiečių pasakojimais teatro menininkai kuria spektaklį, kuris nuo gegužės 19 d. bus rodomas LNDT Mažojoje salėje ir kuriame vaidins patys visaginiečiai.

„Žalios pievelės“ pavadinimą kūrėjai sako pasirinkę dėl to, kad būtent taip Ignalinos atominės elektrinės darbuotojai apibūdina galutinį elektrinės išardymo tikslą: darbai vyks tol, kol supjausčius turbinas, išrinkus reaktorius ir nugriovus pastatus čia neliks nieko, tik žalia pievelė.

Iš pradžių buvo nedrąsu pasakoti asmeninius išgyvenimus – o jei nesupras, o jei pasijuoks? Tik vėliau, įsitikinę, kad niekas nesiruošia šaipytis, po truputį pradėjome vis daugiau atsiverti.

Sulaukę spektakliu susidomėjusių visaginiečių, spektaklio kūrėjai spalio–sausio mėnesiais projekto partnerių – Visagino kūrybos namų – erdvėse surengė 12 kūrybinių dirbtuvių, kuriose dalyviai ne tik pasakojo savo istorijas bet ir žaidė įvairius teatrinius žaidimus, kūrė etiudus, žiūrėjo dokumentinio teatro įrašus. Pristatyme devyni kūrybinių dirbtuvių dalyviai – įvairaus amžiaus ir profesijų visaginiečiai – nuo elektrinės darbuotojų (inžinierių ir apsaugos tarnautojų) iki moksleivių – susirinkusiems monologais pasakojo savo istorijas.

Anot „Žalios pievelės“ kūrėjų, kūrybinių dirbtuvių tikslas buvo sukurti nedidelę, bet tvirtą bendruomenę, sudarytą iš įvairaus amžiaus ir profesijų visaginiečių, kurie norėtų toliau kartu kurti spektaklį.

„Labai džiaugiamės, kad mums pavyko šį tikslą pasiekti: dalyviai gerai jautėsi scenoje, o po renginio vykusi diskusija su auditorija parodė, kad jų istorijos publikai buvo labai įdomios“, – sakė kūrėjai.

Daug įspūdžių turėjo ir kūrybinių dirbtuvių dalyviai, būsimo spektaklio veikėjai. IAE Pasiruošimo remontui ir užtikrinimo skyriaus specialistė Violeta Janavičienė prisipažino, kad eidama į pirmąjį susitikimą su „Žalios pievelės“ kūrėjais neįsivaizdavo, kaip pagal jų pasakojimus bus kuriamas spektaklis: „Susitikę šnekėjome bet ką, pokalbiai liedavosi laisvai, nebuvo jokios konkrečios temos. Kartais atrodydavo, kad tik juokus laidom, nieko rimto ir naudingo nepasakom… Bet vėliau supratau, kad teatralai mokėjo klausyti, švelniai pakreipti pokalbį jiems reikiama linkme ir iš visos mūsų žodžių lavinos atsirinkti reikiamą informaciją. Jie surado „perliukų“, kurių patys jau nebematome ir nebegirdime.

Iš pradžių buvo nedrąsu pasakoti asmeninius išgyvenimus – o jei nesupras, o jei pasijuoks? Tik vėliau, įsitikinę, kad niekas nesiruošia šaipytis, po truputį pradėjome vis daugiau atsiverti. Manau, kad šiose kūrybinėse dirbtuvėse susirinko žmonės, kuriems menas ganėtinai artimas, o tokie žmonės labai jautrūs, juos sužeisti labai lengva. Gal todėl pamažėle ištirpo nepasitikėjimas, pasijutome artimesni, sujungti viena siela?

Labai abejojau, ar žiūrovams bus įdomus mūsų pasirodymas. Ar mes prisibelsim iki jų širdžių? Ar jie išgirs, ar pajus, ką norime pasakyti savo juokingomis, graudžiomis, linksmomis, statistinėmis kalbomis? Ar jie supras kad už šio šou, už, tebūnie, neprofesionalių aktorių vis dėlto yra tikri gyvenimai, kad tai ne išgalvotos, ne scenaristo parašytos istorijos, o išgyventos akimirkos, dienos, metai, gal net gyvenimai?“

„Kai pirmą kartą atėjau į kūrybines dirbtuves, pagalvojau, kad čia keisti žmonės daro kažką nesuprantamo. O dabar visi tapome viena draugiška šeima, kurioje visi vienas kitam padeda ir supranta vienas kitą iš pusės žodžio“, – pasakoja „Žalios pievelės“ dalyvis, moksleivis Vladimir Medvedev.

Edita Spudytė, IAE teisininkė sako: „Tai, ką patyriau dalyvaudama projekte yra su niekuo nepalyginama ir neįkainojama. Užsiėmimų metodai man buvo nauja, įdomi patirtis. Kiekvieną kartą buvo įdomu ir smalsu susitikti. Iki pat pasirodymo dienos sausio mėnesį nebuvo aišku, koks bus renginys, kokia bus žiūrovų reakcija į mūsų pasirodymą.

Niekada nemaniau, kad paprastų, visuomenei nežinomų žmonių asmeninės istorijos ir išgyvenimai gali būti įdomūs kitiems žmonėms... Bet pasirodo – gali! Žmonės, dirbantys su mumis, daro stebuklus, galinčius pasiekti kiekvieno širdį, pamatyti prasmę ten, kur rodos jos nėra ir būti negali. Tai yra gražu ir gilu. Tikiu šiuo projektu!“

Šiandien elektrinėje dirba per 2500 žmonių – apie pusė tiek, kiek buvo iki antrojo bloko uždarymo 2009-aisiais. Kai kurie neseniai pasamdyti atlikti išmontavimo darbus, bet didžioji dalis (daugiau kaip pusė) – tai tie patys žmonės, kurie detalė po detalės surinko elektrinę 8–9-ajame dešimtmetyje, o šiandien turi rasti būdą, kaip ją saugiai išardyti (IAE yra pirma pasaulyje uždaroma tokio tipo elektrinė). Visų jų nuomonės dėl uždarymo labai įvairios: vieni jaučia nostalgiją praeičiai, kiti ramiai laukia pensijos, treti, jaunesni, uždarymą mato kaip naują galimybę įgyti specifinių žinių, vėliau leisiančių ieškoti darbo užsienyje.

„Žalios pievelės“ kūrimo darbai tęsiasi.

Spektaklio premjera Visagine įvyks gegužės 12 d., o Vilniuje, Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje – 2017 m. gegužės 19 d.