Ignas Brazdeikis – apie meilę Lietuvai, šeimą ir cepelinus

Ignas Brazdeikis oro uoste / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.
Ignas Brazdeikis oro uoste / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.
Arnas Šarkūnas
Šaltinis: Žmonės
A
A

Kaune gimęs, bet Kanadoje augęs Ignas BRAZDEIKIS (23) šiemet į gimtinę grįžo ilgesniam laikui. Krepšininkas džiaugiasi Kaunu, lietuvišku maistu ir tuo, kad apsivilko „Žalgirio“ marškinėlius, o juos pasimatavo dar vaikystėje.

Kiek žinau, puikiai suprantate lietuviškai – kada bus pirmasis interviu šia kalba?

Tikiuosi, anksčiau ar vėliau jis bus. Galiu palaikyti pokalbį lietuviškai, bet kol kas man lengviau ir greičiau bendrauti anglų kalba – lietuvių kalboje yra sunkesnių žodžių, dar kyla sunkumų ir užtrunka juos ištarti. Tačiau tobulinu įgūdžius, lietuviškai stengiuosi kalbėti su komandos draugais ir treneriais, taksistais, pardavėjais ir sirgaliais. Pastarieji dažniausiai, manau, iš mandagumo kreipiasi angliškai ir labai nustemba išgirdę mane kalbant lietuviškai.

Būdamas vos kelerių metų su tėvais iš Kauno persikėlėte į JAV, o tada – į Kanadą. Ar jaučiatės esąs lietuvis?

Nors augau Kanadoje, kuriai esu už daug ką dėkingas, Lietuva taip pat visada buvo svarbi, jaučiausi esantis lietuvis ir tuo didžiavausi – juk augau lietuvių šeimoje, daugybė mano giminaičių, su kuriais palaikiau ryšį, gyvena čia ar kitur Europoje. Labai džiaugiuosi įgyvendinęs ilgametę savo svajonę apsivilkti Lietuvos nacionalinės rinktinės marškinėlius – tai buvo ypatinga akimirka, oda perbėgo šiurpuliukai.