Ignas Krupavičius apie prarastą tėvą: „Dabar graudinuosi, kad kažkada nepakėliau ragelio“
„Buvo Kūčios, vienoje iš Londono stočių skambėjo pianinas, o aš rankose nešiau urną su tėvo pelenais, tai buvo laikas, kurį praleidome drauge. Graudinuosi sakydamas, kad ryšio tarp mūsų nebuvo, bet juk buvo galima atrasti laiko, kad jis būtų“, – jau šįvakar 19.30 val. LRT laidoje „Gyvenimas“ apie prieš kelerius metus įvykusią tėvo netektį ir sudėtingus jųdviejų santykius pasakos žurnalistas Ignas Krupavičius.
Nelengvas pokalbis vyks ne tik apie TV laidų vedėjo tėvą, bet ir apie seserį, su kuria likimas išskyrė dar vaikystėje. Juodu nesimatė dešimtmetį ir tik prieš praėjusias Kalėdas vėl vienas kitą apkabino Australijoje.
LRT laidos „Labas rytas, Lietuva“ vedėjo Igno Krupavičiaus ir ketveriais metais vyresnės jo sesers Lauros istorija kur kas sudėtingesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jie niekada nesidalijo bendrais žaislais ar vienu kambariu, nepatyrė, ką reiškia vaikiški sesers ir brolio pykčiai ir susitaikymai, maža to, iki pilnametystės jie net nebuvo matę vienas kito.
„Tai mano tėvo dukra iš pirmos santuokos. Visiškai nebendravome, susitikome tik po daugelio metų Londone, į kurį ji persikėlė“, – jau šįvakar LRT laidos „Gyvenimas“ žiūrovams atviraus žurnalistas. Kalbėti apie vaikystę Ignui nėra lengva. Jis augo tik su mama, tėtis jų šeimą paliko labai anksti. Nors berniukui vyriškos rankos labai reikėjo, Ignas dėkingas mamai, kuri ne tik laikė visus keturis namų kampus, bet ir atstojo abiejų tėvų meilę.
„Jutau jos begalinį rūpestį ir šilumą. Tėvo greta niekada neturėjau, bet man jo ir netrūko. Bendrauti pradėjome tik man suaugus, nuvykau pas jį į Londoną, kelis kartus atvirai pasikalbėjom. Jis planavo sugrįžti į Lietuvą, bet nespėjo. Parsivežiau jo pelenus dėžėje. Ačiū dievui, kad atleidau jam dar gyvam esant. Dabar graudinuosi, kad kažkada nepakėliau ragelio, planavau perskambinti, po to neatsirado laiko... Galvoju, kartais laukti nereikia taip ilgai, kad artimam žmogui pasakytum kažką gero“, – kalba I. Krupavičius.
Ne mažiau jaudinantis jo pasakojimas ir apie prieš pat Naujuosius įvykusią kelionę į Australiją, kur po ilgų nesimatymo metų žurnalistas vėl išvydo savo seserį ir susipažino su jos šeima. Ignas neslepia, kad ilgą laiką jam ramybės nedavė klausimai, kaip jį priims sesers vyras ir vaikai, ar su vyresnėle sklandžiai dėliosis pokalbis, galiausiai, ar pakaks viskam laiko, juk nesimatymo dešimtmetis nors ir praskriejo nejučia, tačiau abiejų gyvenime buvo kupinas įvykių.
Šio vakaro laidoje Ignas atvirai papasakos ir apie ryšį su savo sūnumi, kaip šešiamečio dėmesiu dalijasi su buvusia žmona ir kaip auklėdamas atžalą stengiasi nekartoti savo paties tėvo klaidų.