Ignui Krupavičiui – 39-eri: „Gyvenimas nesustoja ir aš jam atsiduodu“

„Kai manęs paklausia, koks mano amžius, kartais turiu gerai pagalvoti. Tiesiog gyvenu ir apie metus negalvoju, nes tai nieko nepakeis“, – sako I.Krupavičius.

Žiūrovų mėgstamas žurnalistas, Lietuvos kariuomenės savanoris portalui Žmonės.lt pasakoja apie artėjančias karių pratybas, kelionių ilgesį, santykius su žmona Vaida ir mintis apie šeimos pagausėjimą.

Ignai, kokiomis nuotaikomis pasitinkate gimtadienį?

Nuotaikos dviprasmiškos. Dažniausiai per gimtadienius pabėgdavau kur nors į kelionę, kadangi šiemet negalima, turbūt pasitiksiu jį ant Liepkalnio (šypsosi).

Remiantis savo patirtimi, galėčiau pasakyti, kad reikia eiti miegoti su vaikais, devintą valandą vakaro.

Kodėl kyla noras pabėgti nuo gimtadienių?

Nėra vienareikšmiško atsakymo. Neskaičiuoju bėgančių metų. Iš tiesų, kai manęs paklausia, koks mano amžius, kartais turiu gerai pagalvoti, tai kiek čia man tų metų. Tiesiog gyvenu ir apie tai negalvoju, nes tas galvojimas nieko nepakeis. Beprasmiška.

O pabėgimo noras yra gal dėl mano darbo, nes tenka daug bendrauti, todėl kartais norisi, kad aplink būtų mažiau žmonių. Su artimais žmonėmis, draugais bendraujame be jokių progų, gimtadienis tam nebūtinas. 

O ar ši diena skatina leistis į apmąstymus?

Dabar vis pasižiūriu į sūnų, kuris yra 30 metų jaunesnis už mane, ir jam augant, einant į mokyklą, puikiai supratau, kaip greitai lekia laikas. Jau nori nenori, supranti, kad esi ant tos ribos, kurią peržengęs pereini į antrą gyvenimo pusę. Tačiau puikiai suvokiu, kad kūnas sens, bet širdyje liks tas pats žmogus. Stengiuosi sau per gimtadienį priminti, kad gyvename čia ir dabar, o kito gimtadienio galima ir nesulaukti. Kodėl prasmingai nepraleisti ne tik šios dienos, bet visų metų?

Kadangi gimtadienis, paklausiu – kokių planų turite ateinantiems metams? Galbūt yra dalykų, kuriuos norisi išbandyti ar išmokti?

Nesu tas, kuris pasibaigus metams, galvoja, ką nuveiks per ateinančius. Labai tikiuosi, kad jau galėsiu keliauti, labai norisi susipažinti su naujomis šalimis ir kultūromis. Žinoma, visada esu atviras naujiems projektams, naujoms laidoms.

Suvokiu, kad kūnas sens, bet širdyje liks tas pats žmogus.

Netrukus prasidės ir karių mobilizicija, į kurią po penkerių metų kviečiami kariai atnaujinti savo žinių, tai vėl bus geras mėnuo pratybose. Kaip aš sakau, tai – atostogos. Tokie malonumai manęs laukia, o kas toliau – nežinau. Gyvenimas nesustoja ir aš jam atsiduodu (šypsosi).

Anksčiau aktyviai keliaudavote, o ir pokalbio metu užsiminėte apie keliones. Teisingai supratau, kad jų ilgitės?

Tikrai norėtųsi skristi ten, kur šilčiau, bet ir žiemos smagumais nesisukundžiu. Jau seniai supratau, kad nebūtina skristi labai toli, užtenka į Klaipėdą ar Nidą nuvažiuoti ir jau prisipildai įspūdžių, energijos. Tikriausiai labiausiai norisi ne kelionių, o ištrūkti iš kasdienybės ir tų keturių sienų, tarp kurių jautiesi saugiai ir maloniai. Norisi trumpam ištrūkti ir vėl miela širdimi sugrįžti namo (šypsosi).

Rytinėje televizijos laidoje dirbate daugiau nei dešimtmetį, tad ankstūs rytai tapo nuolatiniu jūsų palydovu. Dar nesinori keisti tokio gyvenimo ritmo?

Per daugiau nei dešimtmetį supratau, kad rytas man yra labai tinkantis metas atlikti svarbius darbus. Galbūt kažkada kitokie projektai atsiras ir teks priprasti prie kitokio ritmo, visgi kardinaliai keisti tikrai nedrįsčiau ir nenorėčiau.

Rytas energijos prasme žmogui yra labai svarbus ir aš tuo įsitikinau. Kai anksti nueini miegoti ir atsikeli kartu su saule, tai yra tikrai nepamirštama ir tikras malonumas.

O ką patartumėte tiems, kuriems ankstyvi rytai skamba visai neromantiškai? 

Pelėdoms patarčiau neiti miegoti ir sulaukti ryto, jeigu jau naktimis nesimiega, nes ryto laikas tikrai nuostabus (juokiasi). O remiantis savo patirtimi, galėčiau pasakyti, kad reikia eiti miegoti su vaikais, atsigulančiais devintą valandą vakaro.

Šie metai daugeliui buvo sudėtingi, o jums visuomet tenka šypsotis iš televizijos ekrano. Kas jums pačiam padeda palaikyti vidinę pusiausvyrą, kai visas pasaulis gyvena nežinomybėje?

Galiu pasakyti, kad šeima, kuri visada būna su manimi. Jeigu tarp keturių sienų, praleidžiant tiek daug laiko kartu, pavyksta palaikyti dialogą, manau, tai yra didžiausias variklis ir laimė (šypsosi).

Ar karantino metu atsirado naujų ritualų šeimoje?

Iš tiesų, nelabai kas pasikeitė. Galbūt turime daugiau laiko ištrūkti į sodybą ar pasivaikščioti miške. Atsirado daugiau laiko apmąstymams, bet iš esmės šeimos gyvenimas nepasikeitė. Kaip buvome artimi, taip ir išlikome (šypsosi).

Mėgstate aktyviai leisti laiką gamtoje. Ar čia randate atgaivą nuo darbo, nuo informacinio srauto?

Man smagu būti gamtoje. Dabar, kai niekur negalima išvažiuoti, tai miške pasivaikštau, kur mažiau žmonių. Tokiais momentais stengiuosi atsiriboti nuo telefono, pabūti sau. Visada norisi išvažiuoti prie jūros ir matyti tuos plačius horizontus, pasivaikščioti pakrante. Smėlis ir jūra mane labai įkvepia.

Pastaruoju metu žmonės jus gali matyti ne tik per televiziją, bet ir kur nors parke – bėgiojantį. Bėgate net per šalčius?

Po darbo mėgstu išbėgti į Vingio parką, bet kai yra didžiulis šaltis, tai bėgiojimą atidedu. Šiemet atradau dar vieną malonumą – po penkerių metų pertraukos ištraukiau lygumų slides, kurias buvau visai pamiršęs. Praeitais metais beveik neturėjome žiemos, tai šiemet su visa šeima iš naujo atrandame kalnų slidinėjimą. Žmona ir sūnus mokosi, labai džiaugiasi.

Svarbiausia yra jausti, ko kitas žmogus nori, klausyti, ką jis sako.

Iš tiesų, labai smagu, kai žiūri pro langą į tuos didelius kalnus, į pusnis, kurios už tave aukštesnės, ir galvoji, koks esi laimingas. Smagu patirti tas žiemos pramogas, kuriomis užsiėmei vaikystėje.

Pastebėjau, kad interviu dalijate retai, dažniau pasakojate kitų žmonių istorijas. Nemėgstate kalbėti apie save?

Man svarbiausia yra klausyti. Čia apskritai gyvenime, ne tik žurnalistikoje. Pastebiu, kad mes kartais pamirštame įdėmiai įsiklausyti, ką mums sako. Iš anksto pasmerkiame žmogų, jo veiksmus, kaip jis atrodo, kaip elgiasi, koks jis, nes neįsiklausome. Kartais pagaunu ir pats save, kad labai svarbu išklausyti žmogų, nesmerkiant jo, o suprantant.

Neseniai kalbinau neregį slidininką. Jo istorija labai įkvepia ir, galvoju, kad mes dažnai skundžiamės be reikalo.

Mėgstu kitokias istorijas, kurios priverčia susimąstyti apie savo paties gyvenimą. Kai kalbinu žmones, kurie pasiekia įspūdingų dalykų, nepasiduoda gyvenimo negandoms, nejučia pats gaunu įkvėpimo.

Neseniai kalbinau neregį slidininką, kuris gyvenime tikrai daug matė, paauglystėje prarado regėjimą, bet tai jam neleido palūžti – jis įkūrė tris verslus, šoko su parašiutu ir daug daugiau visko išbandė nei, tarkime, aš. Dabar jis nori su komandos nariu patekti į Olimpines žaidynes ir būti pirmuoju kalnų slidininku lietuviu.

Jo istorija labai įkvepia mane ir galvoju, kad mes dažnai skundžiamės be reikalo. Tai sniego per daug, tai anksti keltis į darbą, tai dar kažką reikia padaryti. Labai džiaugiuosi, kad galiu susitikti su įvairiais žmonėmis. Tai man yra didžiausia dovana.

O tą dovaną, išgirsti, ką kalba kitas asmuo, naudojate ir puoselėdamas santykius? Svarbiau klausyti nei kalbėti?

Visada stengiuosi. Tačiau santykiai apskritai yra menas ir jis reikalauja daug dėmesio, išskirtinio kruopštumo, sugebėjimo nuleisti savo principus ir priimti žmogų tokį, koks jis yra. Suprantu, kad savo pamokslavimais ir norais pakeisti kitame žmoguje tau nepatinkančią savybę, nieko gero nepasieksi.

Mes turime priimti kitą žmogų tokį, koks jis yra, nes nesame nei dievai, nei visagaliai, kurie gali kitam žmogui pasakyti, kad tu dabar turi gyventi kitaip. Kai supranti, kad santykius kuria du skirtingi žmonės, kuriuos gyvenimas suvedė gyventi po vienu stogu, norisi ieškoti kompromisų.

Manau, kad žmogus turi gyventi savo gyvenimą ir jeigu randi žmogų, su kuriuo užmezgei ryšį, gali dalintis vienu stogu – tai yra puiku. Svarbiausia yra jausti, ko kitas žmogus nori, klausyti, ką jis sako. Čia yra sudėtingas ir rimtas reikalas, kuriam reikia pastangų.

Galbūt pasvajojate apie šeimos pagausėjimą?

Taip. Mes esame atviri ir laukiame vaikų savo gyvenime. Labai lauktume ir šios dovanos.