Ilgai ir aistringai. Misija įmanoma!
Dauguma jaunų žmonių svajoja apie amžiną meilę, tačiau išgyvenę pirmuosius nusivylimus ima iš santykių tikėtis vis mažiau, manydami, kad fizinė trauka, nuo kurios linksta keliai ir svaigsta galva, egzistuoja tik romantiškuose filmuose. Ir nors trokšta aistringų intymumo akimirkų iki gilios brandos, tačiau užuot mėgavęsi turiningu seksualiniu gyvenimu, pasitenkina tuo, kad sutinka žmogų, su kuriuo sieja bendri interesai, panašūs požiūriai ar tiesiog praktinė nauda.
Žvelgdami į nesėkmingas draugų ar artimųjų santuokas įtiki populiariu mitu, kad meilė trunka trejus metus, ir nuleidžia rankas, kai nuobodulys ir rutina įsliūkina į šeiminį guolį. Neva kitaip ir būti negali.
Šį mitą galėtų išsklaidyti faktas, kad yra moterų, kurios, gyvendamos santuokoje keliolika ar dar daugiau metų, laukia grįžtančio iš darbo vyro ir jam dar tik rakinant duris pajunta pilve plazdenant drugelius. Yra vyrų, kurie myli kiekvieną savo žmonos raukšlelę ir nekantrauja savo gyvenimo moterį kuo greičiau išsivesti iš nuobodaus vakarėlio, kad galėtų prisiliesti prie jos gundančio kūno ir pajusti mylimosios odos kvapą.
Skeptikai sakys, kad išimtys tik patvirtina taisyklę. Pacituos populiarių psichologinių tyrimų, kurie rodo, kad rožinis įsimylėjimo periodas tęsiasi ne ilgiau nei 18 mėnesių. Tačiau nereikia šių paplitusių duomenų vertinti labai rimtai, nes yra ir kitų tyrimų, kuriuose teigiama, kad net po 30 santuokos metų beveik 35 proc. vyrų ir 40 proc. moterų tebėra įsimylėję savo sutuoktinius. Taigi, mokslininkų išvados prieštaringos.
Olandų psichologas ir santykių terapeutas Lievenas Migerode remdamasis savo ilgamečiais tyrimais suformulavo septynis teiginius, kurie atskleidžia, kaip elgiasi poros, kurioms pavyksta palikti kasdienybės rūpesčius už miegamojo durų ir pasinerti į aistrų sūkurį. Ir tai tęsiasi daug daug ilgiau nei trejus metus...
Nepasitikėjimo demonstravimas neretai ir būna ta priežastis, dėl kurios išsikvepia nemažai santykių.
1. Neišvaistykite pasitikėjimo kredito. Santykių pradžioje žmonės paprastai suteikia vienas kitam didelį pasitikėjimo kreditą, klausosi vienas kito, nes nori pasirodyti patrauklūs. Kai ima megztis artimi santykiai, poros išgyvena tam tikrą atviravimo fazę: norisi mylimajam išsipasakoti ir kuo daugiau apie jį sužinoti. Tačiau kai išgirstami ir išsakomi meilės prisipažinimai, kai mylimasis tampa jausmų pasaulio centru ir intymaus gyvenimo aistros liepsnoja, atsliūkina ir baimė prarasti visa tai. Ir tada pasipila klausimai: ar aš tau tikrai graži? ar myli mane? kodėl nepaskambinai? Juk meilė atrodo tokia didelė ir tokia visa apimanti, kad norisi atmesti bet kokią dvejonę, jog ji pasibaigs... Tačiau būtent nepasitikėjimo demonstravimas neretai ir būna ta priežastis, dėl kurios išsikvepia nemažai santykių. Jeigu esate tikra dėl savo jausmų, nereiktų mylimojo persekioti, kamantinėti, sekti. Toks elgesys vyrui gali būti signalas, kad galbūt ir jo mylimoji nėra verta pasitikėjimo. Arba paprasčiausiai jį išvarginti.
Pasitaiko, kad moterys nuklysta ir į kitą kraštutinumą: stengiasi užgniaužti bet kokį nepasitenkinimą, bijodamos prarasti mylimąjį, ir niekaip neparodo, kad yra pažeidžiamos, nepatenkintos ar įskaudintos. Protingiausia būtų nebijoti atsiskleisti ir parodyti tikrų savo nuotaikų, jausmų, emocijų. Tačiau jos neturi būti pateiktos kaltinimo forma. Jei vyras myli, tikėtina, kad taip jis jus daug geriau pažins ir išvengsite daugelio nesusipratimų. Teisingas vienas kito tikrųjų emocijų supratimas yra svarbi sėkmingo intymaus gyvenimo sąlyga.
2. Išlaikykite fizinį kontaktą. Kad nedingtų seksualinis apetitas, itin svarbios „nereikšmingos smulkmenos“. Meilė – kaip augalas: ji gali būti savaime suprantamas dalykas tik tada, kai ja tinkamai rūpinamasi. Geriems santykiams labai svarbus laikas dviese: savaitgaliniai pasivaikščiojimai, pasimatymai, netikėtos dovanos ar tiesiog spontaniškas „aš tave myliu“. Tačiau norint, kad aistra ne rusentų, o liepsnotų, to nepakanka. Švelnūs jausmai, draugystė ir abipusė pagarba – labai gerai. Bet tam, kad ore imtų tvyroti juslinga įtampa, būtina „įkrauti baterijas“. Vienas iš „įkrovimo“ būdų – nuolatiniai fiziniai mylimųjų kontaktai su tik jiems abiem suprantama erotine potekste: lėtas bučinys išsiskiriant, apsikabinimai nežymiai spustelint jautrią vietą, į ausį sušnabždėtas geidulingas žodis...
3. „Taip“ trumpiems išsiskyrimams. Trumpi išsiskyrimai (pavyzdžiui, dalykinės kelionės) mylinčius partnerius dar labiau sujungia – priešingai, nei girdima vulgariuose juokeliuose ar anekdotuose apie komandiruotes. Kurį laiką būdami atskirai, sutuoktiniai pasiilgsta vienas kito, o susitikę vėl išgyvena panašų jausmą, kaip neseniai susipažinę. Mylimojo kvapo ir glamonių troškimas, romantiški prisiminimai ir erotinės fantazijos, kurių užklumpa vienumoje, vėl išvydus sutuoktinį virsta kūną dilgčiojančiais impulsais. Laikas atskirai nustumia įprastą kasdienę rutiną ir įkvepia norą išmėginti kokių nors intymių naujovių. Seksualūs apatiniai, makiažas miegamajame, nauji mylėjimosi būdai – tam reikalingas ne tik abipusis pasitikėjimas, bet ir pretekstas. Kai gyvenimas teka ramia vaga, šioms permainoms ne tik nebelieka laiko – neretai pritrūksta ir motyvacijos. Kai vyro nėra namie, laukdama moteris ima svajoti, kaip jie susitiks, kuo šį kartą nustebins mylimąjį... Ir erotika negailestingai nokautuoja virtuvę.
4. „Tėtis“ ir „mama“ – tik vaikams. Gimus vaikams abu sutuoktiniai gauna naujus vaidmenis: tėčio ir mamos. Ir šie vaidmenys skirti ne vien mažiesiems. „Vyras jau nėra tik mylimasis – jis yra ir mano vaiko tėvas“, – štai tokia natūrali transformacija įvyksta turbūt visų galvose. Džiaugsmas, sumišęs su begaliniu atsakomybės jausmu, įneša naujų atspalvių ir į tarpusavio santykius. Būtent dabar gali paaiškėti, kad skiriasi jūsų požiūris į daugelį dalykų: vaikų auklėjimą, sveikatos priežiūrą...
Dar neseniai buvęs idealus vyras gali pradėti erzinti nesupratingumu, nebranda, gali atrodyti, kad jis jau nebeatspėja jūsų lūkesčių. Bėdos prasideda, kai žmonės taip įsijaučia į naują vaidmenį, kad leidžia visą laiką praryti tėvystei. Reiktų nepamiršti, kad vaikai laimingi auga tada, kai žino: tėvai myli ne tik juos, bet ir vienas kitą. Todėl nuo pat ankstyvos savo atžalų vaikystės susikurkite nuostatą, kad jums yra būtinas laikas likti tik dviese. Pasikalbėkite apie naujus iššūkius ir savo lūkesčius. Ir jokiu būdu nesugalvokite pradėti vienas kito vadinti „tėčiu“ ar „mama“. Kažin ar yra labiau gesinančių aistrą kreipinių…
Jei vyro ir moters santykiai harmoningi, visada rungiasi noras „pririšti“ kitą pusę ir noras „pabėgti“.
5. Jokios kontrolės! Jei vyro ir moters santykiai harmoningi, visada rungiasi noras „pririšti“ kitą pusę ir noras „pabėgti“. Sena tiesa, kad tikros meilės esmė – gebėjimas priimti vienam kitą tokius, kokie yra. Vos tik pradedama reguliuoti, kontroliuoti, įsakinėti, pirmiausia ima gesti aistra: juk kažin ar vyrus gali traukti viršininkiškas tonas, mamiški nurodinėjimai ir bambeklės intonacijos. Kai iš miegamojo dingsta aistra, neišvengiamai gresia trintis ir barniai.
Niekas neteigia, kad dėl harmoningų santykių reikia atsisakyti savasties, tačiau to negalima reikalauti ir iš kito. Žmogus, kurį partneris verčia keistis, kurio nepriima tokio, koks jis yra, gali pamažu nutolti ir pasijausti vienišas. Kontroliuojantis partneris, keldamas vis naujų reikalavimų ir siekdamas, kad kitas priimtų jo žaidimo taisykles, gali prarasti savigarbą. O kai žmogus netenka savigarbos, neišvengiamai ir partneris nustoja jį gerbti. Verta įsisąmoninti, kad vienas antro skirtumus toleruojantys žmonės yra atviresni kitiems, empatiškesni, jų tarpusavio santykiai daug artimesni.
6. Turėkite savo paslapčių. Visiškas atvirumas yra santykių nuodas. Puoselėjant meilę labai svarbu išlaikyti šiek tiek paslapties. Tai nereiškia, kad reiktų slėpti nuo partnerio rimtus biografijos faktus, savo įsitikinimus ar jausmus. Bet visai nebūtina atvirauti apie dalykus, kurie jums yra gėdingi, nemalonūs, galbūt tik emocingi pasvarstymai, dėl kurių nesate tikra. Turite teisę tik sau pasilikti prisiminimus ir patirtis, nesvarbu, ar tai būtų mokykloje išgyventos patyčios, pirmosios meilės nuoskaudos, ar saldūs prisiminimai, ankstesnė seksualinė patirtis, ar erotinės fantazijos, kurių nedrįstate išsakyti…
Kai partneriai nesidalija viskuo vienas su kitu, išlieka intriga, smalsumas. Supratimas, kad vis dar yra dalykų, kurių vienas apie kitą nežinote, gali būti tas stimulas, kuris skatina pasitempti vieną prieš kitą, stengtis daryti įspūdį. O tai verčia stipriau plakti širdį, varinėja kraują ir priverčia plazdėti drugelius...
7. Neužsidarykite kiaute. Daug moterų mūsų visuomenėje yra visiškai nepriklausomos ir gali puikiai verstis vienos. Neretai šiuolaikiniai žmonės net santuokoje nori išlikti tokios pat asmenybės, kokios buvo iki jos. Moterys baiminasi, kad po vedybų gali prarasti dalį savo individualumo, jei ims keistis; nuogąstauja, kad vyras atims su emancipacija įgytas teises, galimybes. Tai klaidingas požiūris, nes pasikeitus situacijai tenka keistis ir pačiam – nesvarbu, kuriant šeimą ar pagaliau išsikrausčius iš tėvų namų. Todėl kai kuriuos dalykus šeimoje būtų gerai spręsti kartu, prireikus paprašyti pagalbos, paramos. Taip kuriama „mes“, o ne vien „aš“ ir „jis“. Tik vienas kitą papildydami žmonės gali sėkmingai, gerokai mažesnėmis pastangomis nei vieni įveikti daugelį gyvenimo iššūkių, nesvarbu, ar tai būtų gebėjimas uždirbti pinigus, planuoti laisvalaikį, ar apibrėžti santykius su giminaičiais.
Reiktų įsisąmoninti, kad pagalbos prašymas ir jos priėmimas neatsiejami nuo pasitikėjimo savimi. Niekas neprivalo vienas „visko galėti“. Tačiau tai supranta tik brandžios ir savimi pasitikinčios asmenybės. Negalite išsivaduoti iš „viską galiu, viską privalau“ varžtų? Pamėginkite mylimojo paprašyti pagalbos paprastose, kasdienėse situacijose. Jausmas, kad vienas kitą papildote, pagelbėjate vienas kitam, suteikia daugiau švelnumo, dėkingumo, pasitikėjimo. Tokie vienas kito ieškojimai ir atradimai padidina geismą. O kartu – ilgai trunkančią meilę.
Ir kai kitą kartą išgirsite frazę, kad meilė trunka trejus metus, priskirkite ją banalių posakių kategorijai. Jūsų gyvenimas gali būti kur kas įdomesnis.