Ilgalaikis makiažas: didžiausios klaidos ryškinant akis ir lūpas. Pataria specialistė
Mikropigmentacija arba permanentinis (ilgalaikis) makiažas šiuo metu išgyvena tikrą piką. Atrodo, toks ilgalaikis makiažas patogus, nenuvarva nei sušilus, nei patekus į lietaus apsiaustį, paryškina gražiausius bruožus, įrėmina veidą. Kokie dar gali būti trūkumai?
Tačiau kai gatvėje pamatai juodutėlius it smala antakius, kurių forma gąsdina, o lūpos atrodo lyg iškandžiotos, susimąstai, ar po tokių procedūrų nepavirsi cirko kloune. Apie mitus ir ilgalaikio makiažo privalumus portalui Ji24.lt pasakoja mikropigmentacijos meistrė Inga Valasevičienė.
– Kaip atsirado permanentinis makiažas?
– Mano nuomone, pati žaviausia šios procedūros atsiradimo priežastis visai nesusijusi su ta grožio samprata, kuri populiari dabar. Iš pradžių ilgalaikio makiažo procedūromis pradėjo naudotis moterys, kurios po įvairių ligų neteko plaukų, blakstienų, antakių, taip galėdamos paryškinti veido bruožus ir atrodyti estetiškai. Procedūra buvo rekomenduojama sergančioms alopecija, vitiligo (baltmė) ligomis, toms, kurioms gydant onkologines ligas, po chemoterapijos išslinko plaukai, kurios patyrė veido traumas po autoavarijų, nudegimų. Vėliau šio metodo praktiškumas buvo pradėtas taikyti ir grožio tikslams.
Patogu, kai nuolatos nereikia ryškinti savo veido bruožų, makiažas nenuteka sportuojant, lankantis baseinuose, pirtyse, sutaupai daug laiko rytais nedailindama antakių, akių ar lūpų. Todėl šiandien daugelis naudojasi mikropigmentacija dėl patogumo ir didesnio pasitikėjimo savimi. Kiekviena moteris nori atrodyti gražiai, susitvarkiusi. Mikropigmentacija taikoma ne tik veido srityje, kad paryškintume veido bruožus bei suteiktume jiems simetrijos, taip pat galima maskuoti pigmentines dėmes, randus, paryškinti skruostikaulius, įmituoti galvos plaukus, kai plinkama, nupiešti ar paryškinti krūties spenelio aureolę po krūtinės rekonstrukcijos ir pan.
– Pastebėjome, kad populiariausia pasiryškinti antakius. Tačiau rezultatas dažniau šokiruoja nei atrodo dailiai.
– Prieš kelis metus antakiai nebuvo pagrindinė procedūra, moterys daugiau dėmesio skyrė viršutinės ir apatinės vokų linijos paryškinimui, lūpų kontūrui ir spalvai. Tačiau šiandien ypatingas dėmesys yra skiriamas tvarkingiems, viešliems antakiams. Kaip stilinga šukuosena, taip ir antakiai moters įvaizdžiui suteikia išskirtinumo, keičia veido bruožus. Gatvėje dažnai galima pamatyti per ryškius, per griežtus, per plačius arba, atvirkščiai, per plonus, išpieštus ne ten, kur jie turėtų būti, antakius, kurie, žinoma, ne tik kad netinka moteriai, bet ir gadina jos įvaizdį.
Antakių ryškinimas šiuo metu yra tikrai viena populiariausių procedūrų, tačiau labai gaila, kad ne visus darbus galima vadinti pavykusiais. Pieštuku paryškintus antakius galima nuvalyti, o štai jeigu ilgalaikis makiažas nevykęs, tai kainuos daug ir finansiškai, ir psichologiškai. Kai kurios moterys paskuba, neapsižiūri, koks meistras, kokie jo darbai ir vėliau labai nusivilia. Kai kada ir moterų norai būna neatitinkantys jokių antakių formavimo taisyklių, ir, deja, ne visada yra išklausoma meistro patarimų. Vėliau klaidas ištaisyti kainuoja brangiai.
– Kartais moterys vis tiek trokšta tų storų bei vešlių antakių ir jų neperkalbėsi. O jeigu matote, kad tokie moteriai netinka?
– Mano rekomendacija – nesivaikyti madų. Griežti ir ryškūs antakiai kasdienai netinka – tai podiumo mada. Pusę metų jums tokie patiks, o kas paskui? Verčiau tą efektą susikurti dekoratyvine kosmetika. Aš visą laiką pabrėžiu, kad ilgalaikis makiažas nėra paprastas, jis yra korekcinis, ir specialistas, darydamas ilgalaikes procedūras, neturi tikslo kardinaliai pakeisti žmogaus išvaizdos – veikiau pakoreguoti veido bruožus. Visada siūlau tik minimaliai pastorinti, pailginti, užtušuoti tuštesnes vietas, kur neauga plaukeliai, ir panašiai, o ne daryti ekstremalius pokyčius. Korekcinis makiažas nereiškia, kad ryte turite pabusti lyg būtumėte pasidažiusi „nuo... iki“.
– Kokiais būdais atliekamas makiažas? Kaip jis prasideda?
– Turiu pasakyti, kad mitas, jog antakius reikia nuskusti. Viskas prasideda nuo konsultacijos. Prašau, kad moteris papasakotų, kaip atrodo kiekvieną dieną, tada nuvalau makiažą ir piešiu. Piešiame ant veido eskizą, kaip turėtų atrodyti antakiai, vokai, lūpos. Po to, kai piešinys atliktas, tuomet daroma nuotrauka, kadangi moteris iškart mato, kas ne taip, galbūt nesimetriška ir pan. Tada analizuojame, ar viskas tinka, patinka. Antakių spalvą taikome ne prie plaukų spalvos, o prie tipo. Todėl visuomet paklausiu, ar moteris nesiruošia keisti plaukų spalvos.
Po to aiškinamės, kaip piešime – ryškiau ar natūraliau ir švelniau, kas šiuo metu Europoje yra siekiamybė, t. y. nepastebimas antakių ir kitų veido bruožų pabrėžimas. Galima šešėlinė technika, kurią nesunku palyginti su skiesta akvarele; antakių piešimas plaukeliais, pagal plauko augimo kryptį. Pastarasis metodas yra natūraliausias, jis neatrodo grubiai, o štai šešėlinė technika yra ryškesnė. Tačiau antakiai gražinami ir keliomis technikomis bei spalvomis, kad rezultatas būtų tobulas ir atitiktų klienčių norus. Kuriame meną, kad rezultatas būtų gražus ir natūralus. Niekada nesistengiu įkalbėti, kad klientės rinktųsi ryškius antakius, nes tikrai yra tokių, kurios bijo šios procedūros. Todėl iš pradžių verčiau pabandyti kuo paprasčiau, švelniau, kad vėliau netektų gailėtis, kad įvertintumėte, ar patinka, ir pan. Paryškinti visada suspėsite!
Nereikėtų persistengti ir rinktis kokios nors išskirtinės formos antakius; kur kas geriau paryškinti tai, ką davė gamta, ir vadovautis subtilumu.
Kuo ryškesni antakiai, tuo ilgiau jie išlieka, kuo spalva šviesesnė, kuo mažiau pigmento, tuo greičiau išblunka. Tačiau šiuo atveju žmogus turi įvertinti savo prioritetus – ar jis nori iškart po procedūros atrodyti gražiai ir jaustis komfortiškai, ar jam svarbiausias ilgaamžiškumo rodiklis. Deja, daugelis moterų, kurios nepasiruošusios už procedūrą susimokėti 500 Lt ir daugiau, renkasi pigesnius variantus ir vadovaujasi tendencija, kad „sumokėjau pinigėlius ir noriu, kad laikytų kuo ilgiau.“ Tačiau išvaizdos atžvilgiu tai nėra geras pasirinkimas – forma, spalva kartais šokiruoja.
Mitas, kad pakoreguoti antakiai išlaikys 5–10 metų – iš tikrųjų sulig kiekvienais metais spalva blėsta. Ir tai nėra blogai, juk tai, kaip atrodai šiandien, po metų gali jau nebepatikti. Gali keistis klientės stilius, grožio samprata. Kas gali garantuoti, kad norai dėl išvaizdos nepasikeis ir vešlių bei storų antakių vėl nepradėsime ploninti? Taigi, nereikėtų persistengti ir rinktis kokios nors išskirtinės formos antakius; kur kas geriau paryškinti tai, ką davė gamta, ir vadovautis subtilumu.
– Ar tiesa, kad antakių atsiauginti neįmanoma?
– Kai kuriais atvejais tai yra tiesa, ne visais, žinoma, bet pasitaiko. Kartais moterys per daug išplonina, sutrumpina savo antakius, o šie daugiau ir neatauga. Tuomet ilgalaikis makiažas – išeitis, kad antakiai būtų gražūs, turėtų formą.
– Ar dažnai susiduriate su nekokybiškais darbais? Kaip tenka juos taisyti?
– Gatvėje visuomet atkreipiu dėmesį, kaip moterys atrodo. Tai profesinė liga. Kai kada tenka pažiūrėti labai atidžiai, kad suprastum, ar ten paprastas, ar permanentinis makiažas. Tokie darbai patys žaviausi, skoningiausi, subtiliausi ir per daug nekrinta į akis, nešokiruoja, atrodo puikiai. Man didžiausias komplimentas tuomet, kai žmonės neigiamai nusiteikę ilgalaikio makiažo atžvilgiu, įvertina atliktus darbus ir pagiria, kadangi atrodo labai natūraliai.
Matau ir gerų, ir blogų darbų. Kartais noriu paklausti, kur darėtės tokį dailų makiažą, o kartais noriu prieiti ir paklausti, kodėl gi taip gadinate savo įvaizdį. Visada atsiras tokių, kurios sakys, kad negražu, nenatūralu. Tokiu atveju verčiau apie ilgalaikį makiažą negalvoti. Nesistengiu moters įkalbėti, jeigu ji abejoja, nerimauja, patariu verčiau apsvarstyti galutinį sprendimą, neskubėti.
Minimaliai pakoreguoti visuomet yra ką, tai galite atlikti ir kosmetikos priemonėmis, ir mikropigmentacija. Renkatės pačios – kai kurioms svarbus laikas, noras visada atrodyti dailiai bet kurioje gyenimo situacijoje. Išvaizda šiais laikais daug ką lemia asmeniniame, darbiniame gyvenime. Nėra negražių moterų, tik reikia daugiau dėmesio skirti savo grožiui ir nepamiršti savimi pasirūpinti.
Dažniausia klaida – procedūra atliekama kuo greičiau, nepasidomėjus meistro darbais, atlikimo technikomis, pačiu meistru, jo meniniais sugebėjimais. Tuomet nereikia tikėtis, kad jums akimirksniu padės kitas specialistas, kadangi tokie taisymai nėra nei pigūs, nei paprasti.
Gatvėje dažnai matau išties nekokių antakių variantų, būna, jog veidai išties šokiruoja. Sulaukiu laiškų, kai prašoma padėti išspręsti kitų meistrų atliktą darbą – broką. Manęs klausia: „Kaip galėtumėte man padėti ištaisyti darbą, atliktą prieš savaitę?“ O juk tokie net nebūna sugiję! Dažniausia klaida – procedūra atliekama kuo greičiau, nepasidomėjus meistro darbais, atlikimo technikomis, pačiu meistru, jo meniniais sugebėjimais. Tuomet nereikia tikėtis, kad jums akimirksniu padės kitas specialistas, kadangi tokie taisymai nėra nei pigūs, nei paprasti, ir tenka nemažai pavargti. Šiuo atveju moterys sumoka kur kas daugiau nei būtų apmąsčiusios, kam ryžtasi ir ką renkasi. Tos moterys, kurios ateina pas mane, būna įsibaiminusios, ir užsitarnauti jų pasitikėjimą yra sudėtinga. Jos nežino, ko tikėtis, bijo atrodyti negražiai, todėl joms reikalinga ne tik profesionalės pagalba, bet ir psichologinė parama. Reikia laiko ir kantrybės, kad pavyktų ištaisyti kitų padarytas klaidas – net iki metų!
– Pakalbėkime apie spalvas. Ar tiesa, kad pakoreguoti antakiai, graži ir asmeniui tinkanti jų spalva kartais tampa melsva, oranžinė ar net rožinė?– Būna tokių atvejų, kai žmogaus oda nepriima tam tikro pigmento. Tai gali būti susiję su ligomis, odos regeneracija, hiperpigmentacija, odos ypatybėmis, netaisyklinga priežiūra po procedūros, kai veidas liečiamas rankomis, nukrapštomi šašeliai ir pan. Kitas dalykas, jeigu antakiai keičia spalvą, tuomet gali būti, kad darbas buvo atliktas pigmentais, kurie turi per šiltą ar per šaltą atspalvius, neatsižvelgta į klientės odos atspalvį.
– Kuriuo metu geriausia darytis ilgalaikį makiažą?
– Po ilgalaikio makiažo procedūrų reikia vengti saulės, todėl saulėtos, vasariškos dienos tokioms procedūroms netinka. Geriausia – ruduo, žiema ir ankstyvas pavasaris. Tuo metu labiau išvengiama hiperpigmentacijos tikimybės po odos traumos. Verta žinoti, kad saulė blukina ir kartais keičia pigmento atspalvį.
– Kiek laiko užtrunka atlikti populiariausias permanentinio makiažo procedūras?
– Antakiams su konsultacija užtrunkama nuo 2 iki 2,5 val., akių vokams nuo 2,5–3 val., lūpoms reikia daugiausia laiko – iki 3,5 val. Lūpoms galima suteikti ne tik atspalvį, bet ir paryškinti kontūrą. Tačiau vien tik ryškus kontūras atrodo keistai, todėl geriausia rinktis kompleksinę procedūrą, kadangi taip lūpos atrodo gražiausiai.
Nerekomenduoju labai putlinti lūpų. Naujas lūpų kontūras neturėtų smarkiai išeiti už natūralaus kontūro ribų, nes pats reljefas lieka nepakitęs, todėl rezultatas atrodys juokingai ir neestetiškai. Jeigu labai trokštate putlių lūpų, tuomet jau po mikropigmentacijos procedūrų galite išbandyti specialias injekcijas.
– Ar tai skausminga procedūra?
– Priklauso nuo paties žmogaus: vieniems ji visiškai neskausminga, o štai kitos klientės būna net ir perdėtai jautrios. Žmonių jautrumas skiriasi, todėl nėra vienintelio teisingo atsakymo. Didelės įtakos turi ir bendra savijauta, moteriški ciklai, poilsis, hormonai, mityba, suvartoti gėrimai ir pan. Dažnai ir pačios klientės pastebi, kad vieną kartą procedūra gali būti skausminga, o kitą kartą nepajunta nieko panašaus. Lygiai taip pat po procedūros dauguma prisipažįsta, kad bijojo skausmo pojūčio labiau nei realiai skaudėjo. Atsipalaidavimas, teigiamas nusiteikimas taip pat mažina skausmo pojūtį. Procedūros metu naudojami specialūs tepamieji anestetikai, kurie sumažina sopėjimą.
– Kaip dažnai grožio sensą reikia pakartoti?
– Pakartotines procedūras greičiausiai reikės atlikti antakiams, ir tai priklausys nuo spalvos intensyvumo. Tamsiau paryškintus antakius gali tekti paryškinti tik po kelerių metų, o šviesesnių antakių spalvą teks atnaujinti gerokai anksčiau, pavyzdžiui, kad ir po pusmečio. Taip pat įtakos turi ir atlikimo technika, odos ypatybės, asmens gyvenimo būdas. Akių vokus ar lūpas gali tekti pagražinti po 2–4 metų.
– Ką galime padaryti, kad makiažas išliktų ilgiau, ir ko verčiau nedaryti?
– Po procedūros reiktų vengti saulės vonių, soliariumų, pirčių, nekrapštyti, nedraskyti, netrinti rankšluosčiu ką tik atliktų darbų, taip pat gijimo metu reikia tepti meistro rekomenduotą priemonę labai plonu sluoksniu. Rūgštinių priemonių naudojimas, įvairios kosmetologinės ir lazerinės procedūros gali turėti įtakos greitesniam antakių, vokų ir lūpų spalvos blukimui bei neigiamo atspalvio išryškėjimui.
Jaunos merginos neturėtų darytis tokios procedūros. Ir ne tik dėl to, kad jas puošia jaunystė, tačiau tuo metu dar nėra susiformavę jų tikri bruožai, stilius, skonis, norima per daug drastiškų variantų. Čia ne ta paslauga, kurią reikėtų darytis „dėl mados“.
– Ar teko susidurti su klientėmis, kurios būtų nepatenkintos atlikta procedūra?
– Pastebiu, kad moterys dažnai išgyvena dėl lūpų, kurios po procedūros tampa labai ryškios, putlios, patinusios. Toks rezultatas iš pradžių kai kurias šokiruoja, tačiau po kiek laiko tinimas atlėgsta, spalva pasidaro nebe tokia intensyvi. Taigi raminu, kad nebijotų, žinotų, kas laukia. Visada galima pakoreguoti vokų, antakių, lūpų spalvą, formą, pastorinti, pailginti, tačiau pagrindinis darbas atliekamas jau pirmos procedūros metu, kai derinama forma ir spalva. Todėl iš tikrųjų kažin kokių neatitikimų nebūna. Po procedūros galima laisvai grįžti į darbą, tos vietos būna tik šiek tiek paraudusios, o viskas praeina maždaug per kelias valandas. Tad dėl šios procedūros tikrai nereikia nutraukti įprasto gyvenimo būdo, nebent esate itin reikli savo išvaizdai, tuomet galite kelias dienas pabūti namuose.
– Kam ir kodėl nepatartina darytis permanentinio makiažo?
– Ilgalaikio makiažo procedūros nerekomenduojama atlikti sergantiems hepatitu, vilklige, ŽIV, glaukoma, įvairiomis odos ligomis, nepatariama jo atlikti nėštumo, žindymo laikotarpiu. Protinga moteris tokiu metu tikrai nesikreips dėl šių procedūrų, o protingas meistras tikrai nesiims darbo. Nėštumo metu organizmas gali atmesti pigmentą, gautis ne tokia spalva.
Taip pat reikia paminėti, kad mikropigmentacija atliekama tik asmenims nuo 18 metų, o jaunesniems būtinas tėvų sutikimas. Ir šiaip manau, kad jaunos merginos neturėtų darytis tokios procedūros ir ne tik dėl to, kad jas puošia jaunystė, tačiau tuo metu dar nėra susiformavę jų tikri bruožai, stilius, skonis, norima per daug drastiškų variantų. Čia ne ta paslauga, kurią reikėtų darytis „dėl mados“. Kitas dalykas, kai kurie žmonės turi odos ligų, o nenurodo, kad serga, pavyzdžiui, žvyneline, nutyli, tačiau procedūros tokiu atveju negalima darytis. Reikalaujame pasirašyti specialias sutartis, kad žmonės suprastų, už ką jie yra atsakingi.
– Kiek kainuoja kokybiškas permanentinis makiažas?– Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo nepigus. Kainos prasideda maždaug nuo 450 Lt ir gali siekti 800 Lt ar net daugiau. Tačiau jeigu suskaičiuosime, kiek moteris išleidžia kosmetikai, kiek praleidžia laiko prie veidrodžio, kaip gaišta brangias valandas, kai kaskart skuba formuoti ir chemiškai ryškinti antakių į saloną, tai vienareikšmiškai ilgalaikis makiažas yra verta investicija. Nepamirškite, kad ilgalaikį makiažą reikėtų patikėti meniškos sielos ir skonį turinčiam meistrui. Nenorėkite šios paslaugos atlikti staiga, bet kur, „čia ir dabar“, kad netektų nusivilti.