Ilgiausiai gyvuojanti lietuviška grupė „Studija“ dar pilna kūrybinės jėgos

1978-ieji, lapkritis. Nuo to meto, kai buvo surengtas pirmasis „Studijos“ koncertas, nutekėjo daug vandens. Keitėsi grupės vokalistės, bet vyrai vienas kitam liko ištikimi. Prie „Studijos“ senbuvių kiek vėliau prisijungė tik būgnininkas Valdas Galdikas, o  Steponas Januška, Gintautas Litinskas, Raimondas Jonutis ir Virginijus Pažemeckas kartu muzikuoja jau 35-erius metus. 

Užgrūdinti, žinantys savo vertę, nesiblaškantys, nepastumdomi, atviri naujovėms – tokie šiandien „Studijos“ vyrai, neseniai į savo gretas įsileidę naujokę – vokalistę Editą Bodrovaitę. 

Scenos veteranai neseniai pradėjo jubiliejinių koncertų turą per Lietuvą, o lapkričio 9-ąją Klaipėdos „Švyturio“ arenoje surengs didįjį pasirodymą. 

Gražią asmeninę sukaktį – 55-ąjį gimtadienį – šį mėnesį paminėjo ir muzikos grupės siela S.Januška. Su „15min“ skaitytojais jis dalijasi mintimis apie „Studijos“ pradžią, kolegas, šou verslą, rekordus ir nesąmonių nesąmones.

Apie pradžią 

„Pradžia buvo labai paprasta. Sakyčiau, standartinė. Daugelis prisimena savo studentiškus metus – nevaržomas polėkis, entuziazmas, siekis viską daryti kitaip, pakeisti pasaulį. Mes nekreipėme dėmesio į aplinką, į draudimus, darėme taip, kaip patys norėjome. Ta prasme buvome gana laisvi. 

Visi mokėmės vienoje tuometinės Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakulteto Estradinės muzikos katedroje. Buvome tik pirmame kurse, bet jau turėjome daugybę idėjų. Viena jų – groti kartu. Paruošėme programą. Manėme, bent šokiams ji tiks – tuo metu negalvojome apie tolimą ateitį, apie perspektyvas. Norėjome tiesiog būti kartu ir groti. Studentiški vakarai, festivaliai buvo ta vieta, kur mes jautėmės geriausiai. 

Kada atsirado „Studijos“ vardas, jau sunku pasakyti. Reikėtų paieškoti archyvuose. Tikriausiai tai buvo 1985–1986 metai. 

Yra kelios dainos, kurios vadinamos mūsų vizitinėmis kortelėmis. Mes su jomis vis tapatinami. Tai – „Daina draugams“, „Geležinė meilė“, „Vaikystė“, „Spindulys“. Lyg ir norėtume jų per koncertus nebeatlikti, ką nors kita daryti, bet nuo savo praeities juk nenusigręši. Kokia ji yra – tokia.“

Apie kompromisus

„Su grupės nariais kartu praleidžiame kur kas daugiau laiko nei su savo šeimomis.   Matyt, psichologai jau turėtų tyrinėti tokį fenomeną, kaip šitiek metų žmonės sugeba išbūti kartu.

Žinoma, pirmiausia mus vienija muzika. Svarbūs ir kiti dalykai – charakterių suderinamumas, gebėjimas rasti kompromisus. Šiandien, galima sakyti, esame tikri kompromiso meistrai. Manome, kad esame sukaupę tokią patirtį, kuri leidžia į daug ką žiūrėti atlaidžiai.“ 

Apie vokalistes

„Kol studijavome, mūsų grupę sudarė tik vyrai. Po mokslų „persikraustėme“ į Klaipėdos naktinį klubą „Neringa“. Ten buvo rengiamos programos, kuriose dalyvaudavo daug dainininkų, o mes jiems akompanuodavome.

Kartais į vieną kitą koncertą su mumis vykdavo ir vokalistės, tačiau jų negalima vadinti tikrosiomis grupės narėmis. Prie „Studijos“ buvo prisijungusi jau amžiną atilsį Lauma Dūnienė, vėliau – Diana Petrošienė. Abi jos buvo puikios dainininkės, dalyvaudavo „Vilniaus bokštų“ konkursuose. 

Pirmoji moteris, tapusi nuolatine grupės nare, buvo Irena Starošaitė, netrukus prisijungė ir Vilma Martišiūtė. Jos abi dainavo „Studijoje“, kol I.Starošaitė pasirinko solinę karjerą. 

Vėliau dainininkės vis keitėsi. Kurį laiką grupėje buvo Larisa Čekasina, tačiau ji išvyko gyventi į Vokietiją. Su „Studija“ dainavo ir Rūta Ščiogolevaitė. Ją pakeitė Kristina Jatautaitė, grupėje ji išbuvo beveik šešerius metus. Neseniai su ja atsisveikinome ir mūsų gretas papildė Edita.“ 

Apie šou verslą 

„Dabar jau galime pasirinkti, kur mums dalyvauti, o kur – ne. Sąmoningai vengiame menkaverčių televizijos laidų. Tiesiog manome, kad mums tai nepridės garbės.   Nors, būdami šou verslo atstovai, suprantame, kad tam tikrus dalykus privalome daryti, nes tokios šio verslo taisyklės, bet kur tik įmanoma – „atsišaudome“.

Karti patirtis tik patvirtino, kad neverta prasidėti su žemo lygio renginiais. Buvo tokia LNK laida – Nacionalinė muzikos lyga. Spjaudomės iki šiol, kad ten dalyvavome, nes tokio absurdo dar nebuvome matę. Nesąmonių nesąmonė. Laidos režisieriai bandė sujungti nesuderinamus dalykus ir iš to padaryti šou. 

Vieną sezoną dalyvavau „Žvaigždžių duetuose“ ir man to pakako. Gaila tų artistų, kurie, užuot dirbę pagrindinį savo darbą, pavirsta klounais.“ 

Apie Klaipėdą 

„Grupės gyvavimo pradžioje buvo užuominų ir vilionių kraustytis į sostinę. Bet tuomet mes nejautėme jokio skirtumo, kur groti – Vilniuje ar Klaipėdoje. 

Dabar situacija pasikeitė. Vilnius bando viską sukoncentruoti savo rankose. Nemanau, kad tai teisinga – Lietuva per maža, kad ją reikėtų nuskurdinti ir viską į vieną centrą sutempti.“ 

Apie rekordus

„Studija“ – ne tik ilgiausiai gyvuojanti Lietuvos grupė, kurios branduolys išliko nepakitęs. 

Esame pasiekę ir dar vieną rekordą – 1997 metais Palangoje surengėme ilgiausią koncertą. „Laukinių Vakarų salūne“ koncertavome net 17 valandų, sugrojome 219 dainų. Nė vienas žiūrovas nesugebėjo su mumis išbūti visą koncertą. 

Buvome pasirengę dar ilgiau groti, tačiau rekordui tų 17 valandų pakako. Pamanėme, kad jei kas pasiryš pagerinti mūsų rekordą, mes ryšimės dar vienam iššūkiui. Bet kol kas to neprireikė – rekordas vis dar nepagerintas.“ 

Apie linksmybes 

„Per tuos 35-erius metus buvo visko. Į koncertus kartais atvažiuodavome ir batus pamiršę, ir rūbus, ir pusę aparatūros. Būgnininkui yra tekę bėgti į mišką lazdelių išsilaužti. 

Ne kartą per koncertus yra dingusi elektra. Tada tekdavo išsitraukti akustinę gitarą, akordeoną, būgnelius. 

Iki šiol prisimename koncertą Bulgarijoje, kai visus grupės narius staiga apėmė nevaldomo juoko priepuolis. Niekaip negalėjome liautis, tad teko groti nusisukus nuo publikos.  

Kartą Arūnas Valinskas mus pakvietė į poledinę žvejybą. Pakeliui užsukome į Kauną. Čia vienas muzikantas nusipirko minkštų baldų komplektą. Susitempėme tuos baldus ant ežero. Sėdim foteliukuose, žvejojam... Daug juoko buvo.“ 

Jonas Vilimas,  Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorius :

„Turime nemažai ilgaamžių grupių – „Rondo“, „Vairas“, retkarčiais proginius koncertus surengia „Nerija“. Tačiau šių grupių sudėtis ne kartą keitėsi, o „Studijoje“ – vis tie patys žmonės. Įdomu tai, kad S.Januška daug dėmesio skiria ir savo asmeninei karjerai, tačiau „Studijai“ tai niekada netrukdė. Ši grupė yra sukūrusi nemažai superhitų, kurie ir šiandien nepraranda populiarumo – girdime juos ir per radiją, ir per televiziją.“