„Esu laimingas žmogus, nes į teatrą vis dar einu kaip į šventę. Nors tik atsitiktinumų virtinė susidėliojo taip, kad tapau aktoriumi“, – prisipažįsta Valstybiniame jaunimo teatre nuo pat pirmo jo spektaklio dirbantis aktorius, filmų garsintojas Saulius SIPAITIS.
Išskirtinis Žurnalo „Legendos“ interviu su Sauliumi Sipaičiu – apie garsią, išskirtinę istoriją turinčią teatralų bajorų šeimą, apie teatro aktorių nuotykius ir iššūkius, apie meilę – pirmą santuoką su aktore Nijole Gelžinyte ir dabartinę žmoną Ireną, su kuria skaičiuoja jau 48 metus kartu.
Jūs tuo metu jau mylėjote savo pirmąją žmoną Nijolę Gelžinytę?
Taip, susituokėme 1963 metais. Tą vasarą aš, Antanas Šurna ir Bronius Klevinskas – trise su savo antrosiomis pusėmis motociklais važiavome prie Odesos, prie Dniestro upės ištakų. Ten smėlio pakrantė, nuostabus vanduo. Visą savaitę gyvenome palapinėse, maudėmės, ruošėme maistą ant laužo. Namo grįžome per Moldovą, Karpatų kalnus. O tą žiemą Nijolė pranešė, kad laukiasi. Gimė dukra Ieva.
Kodėl nepavyko išsaugoti šeimos?
Mylėjome vienas kitą, bet jauni, emocingi buvome. Nijolei reikėjo, kad tapčiau toks, kokio jai norėjosi. Ji irgi atėjo dirbti į Jaunimo teatrą. Lyg ir