Imbierinių sausainių dekoravimo diena: ruošiamės Kalėdoms
Ar žinojote, kad gruodžio 13-oji yra Pasaulinė imbierinių sausainių dekoravimo diena? Šiaip ar taip, šis kalendoriaus lapelis mums sufleruoja, kad jau pats metas ruoštis didžiausioms metų šventėms. Be to, šiemet mums pasisekė – gruodžio 13-oji – šeštadienis, kai kiekviena šeimininkė gali sau leisti ilgiau pasisukioti virtuvėje ir savo kulinariniais gabumais nudžiuginti šeimos narius ar draugus. Tad raitojam rankoves ir pripildome namus Kalėdomis alsuojančio nuostabaus imbierinių sausainių kvapo!
Jei tingisi eiti iš namų, visus imbieriniams sausainiams kepti ir dekoruoti būtinus ingredientus rasite prekes į namus Vilniuje pristatančioje didžiausioje elektroninėje parduotuvėje „Barbora“. Kompetentingi darbuotojai jums atrinks tik geriausius, aukščiausios kokybės produktus, o kurjeriai juos pristatys prie pat namų durų jūsų pasirinktu laiku.
Imbierinius sausainius į Europą 992 m. atvežė armėnų vienuolis, apsigyvenęs Prancūzijoje. Jis prancūzus krikščionis ir išmokė kepti šiuos sausainius. Gerokai vėliau, jau XIII a., emigrantai vokiečiai sausainių receptus atvežė į Švediją, šių sausainių paslaptis nukeliavo į Angliją, ten buvo tikima jų gydomuoju poveikiu. Itin plačiai šie sausainiai išplito XVIII a. ir Vakarų šalyse tapo neatsiejami nuo didžiausių metų švenčių, jie vis populiaresni tampa ir Lietuvoje.
Tautiečių gomuriui iš pradžių buvęs netikėtas ir net keistokas jų skonis tapo pažįstamas. Nors imbieriniai sausainiai priklausomai nuo šalies tradicijų skiriasi, esminiai dalykai nesikeičia: jie neįsivaizduojami be imbierų, medaus ir gausybės prieskonių.
Imbierinių sausainių įvairovė pasaulyje
Anglijoje imbieriniai sausainiai dažniau primena meduolį ar biskvitinį sausainį, kuriame stipriai juntamas imbierų skonis. Jei kepamas sausainis, dažniausiai jam suteikiama žmogeliuko forma.
Prancūzijoje šis kalėdinis kepinys – pyragas, tačiau jis yra sausesnis, palyginti su įprastais, jam pasaldinti naudojamas ne sirupas, o medus. Be to, įdomu, kad originalaus prancūzų kepinio recepte nėra imbiero.
Nyderlanduose ir Belgijoje kepamas imbierinis minkštas ir trapus meduolis, kuris paprastai valgomas per pusryčius ar dieną, raikomas riekėmis, ant jų dažnai tepama sviesto.
Šveicarijoje paprastai kepamas maždaug dviejų centimetrų storio imbierinis pyragas su marcipanų įdaru.
Bulgarijoje kepami delno dydžio apskriti imbieriniai sausainiai, padengti plonu šokolado sluoksniu.
Tokius pat kalėdinius sausainius, kokius įprasta kepti Lietuvoje, kepa norvegai, švedai, danai, islandai, suomiai, latviai ir estai. Jie yra labai ploni ir trapūs, galbūt šiek tiek storesni kepami tik Švedijoje ir Norvegijoje, nes čia jie naudojami kaip dekoracija langams papuošti. Paprastai tokie sausainiai puošiami glazūra, įvairiais pabarstukais ir smulkiais saldainiais.
Tradicinis angliškas imbierinis meduolis
250 gramų miltų,
1 šaukštelis kepimo miltelių,
žiupsnelis druskos,
3 šaukšteliai imbierų miltelių,
60 gramų sviesto arba margarino,
60 gramų rudojo cukraus,
8 šaukšteliai juodojo sirupo,
2 kiaušiniai, kurių masė sumaišius su pienu turėtų būti 300 ml,
100 gramų razinų.
1. Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių.
2. Riebalais ištepkite pailgą skardą.
3. Miltus sumaišykite su druska, kepimo milteliais, imbierais ir razinomis.
4. Išlydykite sviestą ar margariną ir jame gerai išmaišykite bei ištirpinkite cukrų ir sirupą.
5. Miltų mišinį gerai sumaišykite su sviesto mišiniu.
6. Į gautą tešlą lėtai pilkite kiaušinių ir pieno mišinį. Tešla turėtų tapti vienalytė ir tiršta.
7. Gautą masę supilkite į paruoštą skardą ir kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 45 min.
Tinkamai iškepęs meduolis turėtų būti gerai pakilęs ir šiek tiek lipti prie rankų. Beje, kuo ilgiau laikomas, tuo lipnesnis jis tampa. Jį valgyti rekomenduojama dar šiltą, pagardinus sviestu, arba galima atvėsinti ir laikyti sandariame inde. Meduolį taip pat galima pagardinti saldžiu kremu ar grietinėle. Jį galima laikyti savaitę ir net ilgiau.