In Memoriam Adomas Miklys – budistas nuo vaikystės, neeilinis talentas ir Miško Tarzanas, į Lietuvą grįžęs „su visam“
Kovos menų meistras Adomas Miklys iš Lietuvos išvyko tikėdamasis... sunkesnio gyvenimo. Ieškodamas savęs, vaidybos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje iškeitė į nesaldžią emigranto duoną Londone. Jo kelias vingiavo nuo ilgų valandų „Ikeos“ virtuvėje iki pirmosios niat nam kovos menų mokyklos Didžiojoje Britanijoje įkūrimo. Po daugelio metų gyvenimo ir darbo Jungtinėje Karalystėje Adomas prieš pusmetį su šeima grįžo gyventi į Lietuvą ir įsikūrė Trakuose. Deja, sausio 15-ąją Galvės ežere įvykusi tragedija netikėtai nutraukė 36-erių vyro ir trijų vaikų tėčio gyvenimo kelionę.
Skaitytojams siūlome prisiminti 2019 metais žurnale „Žmonės“ publikuotą interviu su Adomu Mikliu, tuomet dar stipriai įleidusiu šaknis Jungtinėje Karalystėje. Jį kalbino Vaida Milne-Tyte.
Adomą sutikau ką tik grįžusį iš atsiskyrimo (angl. retreat) Ispanijoje, kur kasmet visą mėnesį medituoja, meldžiasi, atlieka budistinius ritualus. „Viskas prasidėjo, kai buvau aštuonerių. Tėtis mane atvedė į kovos menų būrelį ir ten pradėjau visokeriopai augti. Kai tėvai išsiskyrė, treneris Petras Golovač man tapo ir vyro, ir tėvo modeliu, ir globėju, ir mentoriumi. Jei turėdavau kokių problemų, pirmiausia eidavau pas trenerį, o tik paskui pas tėvus. Tai, kad jį sutikau, man yra didžiulė gyvenimo dovana.“
O kaip įvyko toks šuolis – emigracija į Londoną?
Galėjau nevažiuoti iš Lietuvos – nebuvo taip, kad reikėjo darbo ar kas nors nesisekė. Baigęs mokyklą dvejus metus studijavau aktorinį. Tai buvo nuostabus laikotarpis – susipažinau su daug puikių žmonių, su jais iki šiol palaikau ryšį. Kursą buvo surinkęs Julius Dautartas, paskui jį perėmė šviesaus atminimo Eimuntas Nekrošius. Tai buvo nuostabus kursas, pastatyta daug labai gerų spektaklių. Tarp mano kurso draugų buvo Beata Tiškevič, Jurgita Jurkutė-Širvaitė, Jurga Šeduikytė...
Regis, viskas puikiai klojosi – turėjote puikių bendramokslių ir talentingą mokytoją. Kodėl nusprendėte visa tai palikti?
Tiesiog ilgą laiką jutau, kad