Tiek daug iškalbėta, išpasakota, knygose išrašyta, bet žurnalistas, keliautojas, rašytojas Algimantas ČEKUOLIS (1931–2025) vis tiek visada atrodė neišsemiamas prisiminimų, istorijų ir patirčių lobynas. Kaskart ilgiausią interviu ar paprastą pokalbį gatvėje galėjai užbaigti daugtaškiu, nes kas nors dar liko nepapasakota. Lyg kitam susitikimui palikta užuomina...
Istorijų pilnas, ilgas gyvenimo serialas baigtas. Išlydėdami į amžinąją kelionę, ramybės Algimantui Čekuoliui linkėjo ne vien artimieji ir draugai, bet ir bendradarbiai, kolegos, aukšti šalies pareigūnai, net buvę studentai. Retas žmogus tiek pasiekia skirtingose veiklose. Būti pavyzdžiu – turbūt sunkiausia žmogaus misija, bet būtent ji buvo tekusi Algimantui Čekuoliui. Būti džentelmeniškumo pavyzdžiu žurnalistikoje, atvirumo pavyzdžiu kalbant tiesą apie save ir rašant knygas, net būti užkrečiančiu pavyzdžiu, kaip gyventi įdomų gyvenimą. Ir pats yra prisipažinęs: „Nesu išgyvenęs nė vienos nuobodžios dienos.“
„Kalbėti apie save, ko gero, yra pats sunkiausias dalykas. Norisi ir gražiai save parodyti, ir nepameluoti“, – interviu „Legendoms“ prieš devynerius metus sakė Algimantas. Užaugęs mokytojų šeimoje, anksti išmoko skaityti. Nusprendęs tapti rašytoju, įstojo į Rašytojų sąjungos Maksimo Gorkio institutą Maskvoje.