„Visada vadovavausi kredo: „Gyvenk savo vietoje, saulės niekam neužstodamas“, – ne kartą yra sakęs kompozitorius, muzikantas, aranžuotojas Andrius KULIKAUSKAS (1951–2024). Taip ir gyveno – su kolegomis draugaudamas, gerbėjams dėkodamas, o jei kas nesisekdavo – tik santūriai žemaitiškai atsidusdamas: „Būn tep“...
„Štai vieškeliu ateina Dievas. Iš nuovargio kaip elgeta sulinkęs...“ – daina „Ateina Dievas“ šiomis dienomis turbūt dažniausiai skamba socialiniuose tinkluose. Net ir negalėtų būti didesnės meilės bei pagarbos išraiškos išėjusiam muzikantui nei jo kurta viena gražiausių dainų.
Tik Andriaus Kulikausko dainų ir darbų sąrašas kur kas ilgesnis – koncertai su estradiniu ansambliu „Vilniaus aidai“, Dainos teatru, kolektyvais „Aktorių trio“, „Adios“, darbas Keistuolių teatre. Maestro nepyko net ir vestuvių muzikantu vadinamas, nes nuo šeštos ar septintos klasės iš tikrųjų uždarbiavo vestuvėse.
„Tokiam amžiuje daugiau rūpi, kaip pilnas kišenes saldainių prisikimšti, o tau siūlo išgerti ir dar gėdija: „Koks tu muzikantas, jei negeri?..“ Tai negi pasirodysi prastai? Namo mane vežimu ar žiemą rogėmis su akordeonu parveždavo negyvą... Kai kitą rytą ateidavau į mokyklą, mokytojai iškart pamatydavo, koks reikalas: „Kulikauskai, sergi. Eik namo.“ Užaugęs nustojau vestuvėse groti. Nepatiko, kad vadina kažkaip pašiepiančiai muzikantėliu. Pasijauti toks žemiau žolės...“ – yra pasakojęs žurnalui „Žmonės“.