In memoriam Daiva Rudokaitė: „Kiekvieno gyvenimas toks, kokį pasirenkame: aukų nėra, yra tik savanoriai“

Daiva Rudokaitė / Rasos Kijakauskienės nuotrauka
Daiva Rudokaitė / Rasos Kijakauskienės nuotrauka
Grytė Liandzbergienė
Šaltinis: Žmonės
A
A

„Gyvenimas tuo ir gražus, kad niekada nežinai, kas tavęs laukia“, – paskutiniame interviu žurnalui „Žmonės“ kalbėjo aktorė Daiva RUDOKAITĖ (1969–2023). Gegužės 22-ąją po sunkios ligos Daivos gyvenimo vaidmuo baigėsi. „Bet mes ateiname ne atsisveikinti – tik pabūti kartu“, – tikino kolegos ir bičiuliai, susirinkę jos išlydėti į Kauno dramos teatrą, kuris aktorei buvo gimtasis beveik trisdešimt metų.

Dramų nestigo ne tik scenoje, bet ir tikrame gyvenime. „Kiekvienoje šeimoje pasitaiko konfliktų, dėl jų vis kaltindavau save. Tik psichologijos studijos padėjo suprasti, kad kiekvieno gyvenimas toks, kokį patys pasirenkame: aukų nėra, yra tik savanoriai. Būti auka man nepatiko, būti savanore nenorėjau – supratau, kad skyrybos išeis į naudą mums visiems“, – dalijosi ne tik linksmomis akimirkomis. Aktorė liko viena su vaiku ant rankų: daug dirbo, augino dukrą ir apie sklandžius santykius nebesvajojo, kol sykį teatre vykusiame renginyje sutiko Vytautą Blaževičių.

„Žiūriu – link manęs atbėga žmogus su dviem taurėmis vyno: „Čia jūs, gražioji mergaitė iš spektaklio!“ Paplepėjome, kalba pasisuko apie parašiutus – ir pareiškiau, kad labai norėčiau šokti, – juokėsi