Daugeliui Lietuvos žmonių bus sunku įsivaizduoti televiziją be LRT laidos „Ryto suktinis“ autorės, charizmatiškosios etnomuzikologės Zitos KELMICKAITĖS (1951–2023). Ji spėdavo visur – ir į radiją, ir į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją pas studentus, ir į bičiulių vakarėlius, o namų ramybe dorai nesimėgavo net savaitgaliais. Žodis „vieniša“ prie šios gyvybe trykštančios moters nebūtų laikęsis net prikaltas.
Atvira, nuoširdi, energinga, kandi, dirbanti krūvą darbų, turinti neįtikėtiną humoro jausmą – šiai moteriai tiko daugybė apibūdinimų. „Sukuosi kaip voverė, vos suspėju kaip kulka vakare įšauti į lovą ir rytą vėl iš jos iššauti, – kartą pasiguodė „Žmonėms“. – Puikiai žinau, kad taip gyventi nevalia. Nėra ežero ir marių be krantų, todėl bijau: kas bus, jei vieną dieną tą krantą priplauksiu?.. Galima draskytis, dalyti save į kairę ir dešinę, bet kas iš to, kad laikui bėgant širdis pasidaro maža kaip špyga?“