Inara Akin. Grožio konkursas: sulaužyti batų kulniukai ir jokios teisybės

Septintą kartą Lietuvai grožio konkursuose atstovaujančią Inarą šįsyk delegavo agentūra „Revanda“. Moteris tikėjosi, kad jeigu toks renginys vyksta Amerikoje, tikrai bus aukšto lygio. Be to, ir prisiminimai buvo išlikę gražūs: 2008 metais ji dalyvavo konkurse „Misis pasaulis“, kuris vyko Kaliningrade (Rusijoje) ir kur sutiko dabartinį vyrą – 23 metais vyresnį amerikietį rašytoją, scenaristą Danielį Akiną.

Papasakokite apie tokių konkursų užkulisius: kaip reikia ruoštis? Kiek suknelių turėti? Kaip prisistatyti?

Pasiruošimas užtruko daugiau nei du mėnesius. Vykdama į konkursą turėjau pasirūpinti dovanomis: vieną reikėjo įteikti Orlando miesto merui, kitą – ypatingam komisijos nariui milijardieriui Davidui Siegalui. Dar privalėjau parengti dvi kalbas: apie Lietuvą – šalį, kuriai atstovauju, ir apie save. Labai atsakingai rinkausi ir drabužius – tiek vakarui, tiek dienai. Džiaugiuosi, kad gyvenu Los Andžele, kur pasirinkimas yra beribis. Rūpesčių buvo tik dėl tautinio kostiumo, kuriuo vilkėdama turėjau pristatyti Lietuvą. Pasisiuvau jį, bet likus vos dešimčiai dienų iki išvykimo pakeičiau nuomonę. Tiksliau – mano vyrui ir vaikams nepatiko, kokius drabužius man sukūrė dizainerė. Laiko siūdintis naujų jau nebuvo. Liko tik viena išeitis: važiuoti į parduotuvę ir ieškoti ko nors lietuviško. Laimei, vienoje parduotuvėje dirbo pats kostiumų dizaineris, kurio kūriniais puošiasi ne tik Holivudo žvaigždės, bet ir muzikos primadonos. Vos užsiminiau, kokiu tikslu atvykau į prabangią jo parduotuvę, po penkių minučių man skirtas kostiumas jau gulėjo ant stalo. Tegu ir ne tradicinis lietuviškas tautinis drabužis, bet panašumo buvo.

Po konkurso piktinotės, kad jis jums pasirodė nesąžiningas ir prastai organizuotas. Kas taip nuvylė?

Kadangi man tai – nebe pirmas grožio konkursas, puikiai žinau, kaip atrodo aukšto lygio renginys ir kaip su penkiasdešimt aštuoniomis iš įvairiausių pasaulio kampelių atvykusiomis dalyvėmis turi elgtis konkurso organizatoriai. Pasibaisėjau užkulisiniais žaidimais ir prastu organizavimu: kažkodėl konkurso interneto svetainėje nebuvo mano ir gal dar dešimties dalyvių nuotraukų. O, pavyzdžiui, Lenkija, Prancūzija ir Šiaurės Amerika net nebuvo įrašytos į dalyvių sąrašus, nors jų atstovės atvažiavo į konkursą. Negalėjau patikėti ir tuo, kad kai kurioms šalims atstovavo daugiau nei viena moteris: jos tiesiog nešiojo skirtingų titulų juostas. Pavyzdžiui, viena rusė buvo Misis Rusija, o kita – Misis Volga. Ir Amerikai atstovavo dvi amerikietės.

Mums buvo pažadėta, kad kiekviena gausime vienodas sukneles pirmajam pasirodymui scenoje. Bet likus dviem dienoms iki konkurso organizatoriai pareiškė – renkitės, kaip norite, nes suknelių nebus. Batelius gavome tokios kokybės, kad žengus vos kelis žingsnius lūžo kulniukai... Gerai, kad moterys buvo draugiškos, todėl viena kitai skolino batelius. Nebuvo ir žadėtų skarelių prie maudymosi kostiumėlių: ne visos moterys norėjo lipti į sceną vien atvirais bikiniais. Paskutinę dieną organizatoriai net nesugebėjo parūpinti dalyvėms vandens: mums buvo pasiūlyta gerti iš čiaupo.

Ką jau kalbėti, kad konkursui pasibaigus karalienės pokylio ar bent jau iškilmingos vakarienės taip pat nebuvo. Be to, renginio niekas nefilmavo, jokia televizija netransliavo ir niekas net neėmė interviu iš nugalėtojų. Salė buvo pustuštė, sėdėjo praktiškai tik dalyvių artimieji. Bilietų į renginį neišpirko, todėl paskutinę dieną organizatoriai juos dalijo nemokamai.
Tikrasis realybės šou prasidėjo skelbiant rezultatus: renginio vedėja antrąja vicemisis paskelbė Peru atstovę, bet komisijos nariai pradėjo šaukti, kad šį titulą gavo Misis Lenkija. Abi moterys stovėjo nežinodamos, ką daryti. Paskui įsižeidusios paliko salę. O kitą dieną buvo paskelbti dar kitokie rezultatai: karūną laimėjo amerikietė, pirmąja vicemisis tapo Peru atstovė, antrąja vicemisis – vietnamietė. Lenkė liko ketvirta.
Žinote, turbūt konkursas „Mis Aukštaitija“ yra kur kas vertingesnis ir tikresnis nei šis „Misis pasaulis“.

O gal tiesiog pykstate, kad nelaimėjote?

Ko čia pykti? Nė viename konkurse neliejau ašarų, pykčio ar pavydo. Niekam nieko gyvenime nepavydėjau, ypač – grožio. Gyvenimas išmokė mane ir laimėti, ir pralaimėti. Turiu ne vieną pelnytą titulą, turiu karūnų, todėl man nebaisu ir pralaimėti. Pavyzdžiui, iš „Misis pasaulio“, 2008 metais vykusio Kaliningrade, taip pat grįžau be titulų, bet laiminga.
Šįkart gaila tik to, kad laiką praleidau visai ne taip, kaip tikėjausi vykdama į rimtą, solidų konkursą „Misis pasaulis“. Be to, ir finansiškai daug kainavo.

Vienas dalykas, kai į grožio konkursus eina jaunutės merginos: jaunos – kvailos. Bet ko suaugusios, šeimas turinčios moterys ieško tokiose varžybose? Tiek daug išlaidų tam, kad būtum įvertinta?

Tiek jaunos merginos, tiek suaugusios moterys grožio konkursuose dalyvauja dėl tos pačios priežasties: nori būti įvertintos ir pastebėtos. Daug kam grožio konkursai – karjeros laipteliai. Aš, lygiai taip pat, kaip ir kitos, eidama į tokius konkursus tikiuosi, kad atsivers naujų galimybių durys. Nežinau, ar grožio konkursai pakeitė mano gyvenimą, bet kad paįvairino, tai tikrai.

Kaip vyras Danielis reaguoja į jūsų pomėgį dalyvauti grožio konkursuose?

Turiu nuostabiausią vyrą pasaulyje. Jaučiuosi mylinti ir mylima. Mano vyras man visada pritaria ir palaiko visais gyvenimo atvejais. Danielis sako, kad visada tikisi mano pergalės. Be to, jis ne tik geras man, bet ir yra nuostabus patėvis mano vaikams. Džiaugiuosi, kad turiu nuostabią šeimą, kad mano vaikai auga sveiki ir gražus, kad man nereikia galvoti, ką jie valgys šiandien ar rytoj. Dėl geresnės mokyklos mano dvylikamečiams dvyniams Jonui ir Gretai net nutarėme susirasti kitą butą Los Andžele. Dabar man nebereikia dirbti jų vairuotoja: nereikia vežti į mokyklą ir pasiimti iš jos. Man pasisekė, kad turiu išsvajotą, mėgstamą darbą: esu vizažistė grimuotoja didžiulėje Amerikos kino ir muzikos pramonėje.
Amerikoje aš jau daugiau nei dvejus su puse metų. Teisingai sako: gerai ten, kur mūsų nėra... Bet jau spėjau priprasti prie amerikietiško gyvenimo būdo. Už viską esu be galo dėkinga likimui ir vyrui Danieliui.