Indrė Kavaliauskaitė-Morkūnienė: „Tik vienas dalykas vienu metu gali būti tobulas ir tvarkingas: vaikai, namai arba aš"

„Kartais būti mama reiškia būti labai pavargusiai“ – šį tavo įrašą socialiniame tinkle komentatoriai priėmė skirtingai. Mažus vaikus auginančioms jaunoms mamos tai buvo lyg drąsus tiesos pripažinimas. Kodėl ryžaisi tai pasakyti? Juk priimta deklaruoti tik džiaugsmingą motinystę...

Kad būti mama yra didžiausia Dievo dovana – visos mamos žino. Kaip ir visos mamos visais laikais jautė nuovargį. Socialinė erdvė ir ten „plaukiojančios“ tobulos motinystės nuotraukos, o po jomis – įkvėpiančios citatos, kartais gali versti mamas jaustis it nevykėles, nes tikrai sunku žongliruoti visomis pareigomis, turėti tobulus namus, vaikus ir dar tobulai atrodyti pačioms. 

Juokaudavau, kad tik vienas dalykas vienu metu gali būti tobulas ir tvarkingas: vaikai, namai arba aš. Tad dalindamasi savo patirtimi bei emocijomis ir rengdama „Mamyčių klubo“ istorijas noriu parodyti, kad būna visko ir visaip yra gerai. Aš neteigiu, kad man nepakeliamai sunku, tik sakau, kad kartais galime jaustis pavargusios, kad visų vaikai serga arba ožiuojasi, kad namai vakare gali atrodyti lyg po karo. Ir nieko čia tokio.

Tiesa, buvo ir tokių mamų, daugiau vyresnio amžiaus, kurios piktinosi, kad nėra čia ko skųstis: dabar vaikus auginti daug lengviau – visko yra. Ar vaikų prekių gausa iš tiesų palengvina motinystę?

Na, apie mamoms skirtas prekes, kurių galima įsigyti Lietuvoje, žinau turbūt viską. Nes tiek vežimėlių išbandžiau, kiek būrelių aplankiau, kiek visko išmėginau laidoje, kad galėčiau leisti prekių žurnalą ir rašyti kasdienį tinklaraštį „Daiktai, kurių jums tikrai nereikės“. Tiesa ta, kad vaikai užaugs nuostabūs nepriklausomai nuo to, kokiame vežimėlyje buvo vežiojami, kokio brangumo šliaužtinukus vilkėjo ir koks aparatas supakuodavo pridirbtas sauskelnes. Tarp visos gausybės daiktų būtų gerai nepamesti sveiko proto. O jei sveikas protas išlieka, tuomet vienas kitas naujas išradimas gali būti visai puiki pagalba šiuolaikinei mamai.

Tavo pirmagimė Marija Barbora jau ūgtelėjusi, o Aleksandras dar visai mažytis. Tačiau ir vėl skubi grįžti į darbus. Kodėl?

Sakinį sudėliočiau kiek kitaip: skubu tik po visų savo užsiėmimų grįžti namo. Man patinka „Mamyčių klubas“, bet kad jame galėčiau dalyvauti, nereikia atimti laiko iš vaikų – būname kartu. Man patinka turėti veiklos, be jos būčiau ne savimi. O juk laiminga mama – laiminga šeima. Darau tai, kas man teikia džiaugsmo, tada ir vaikai, ir aš esame laimingi.

Visgi dabar yra kitaip, kai dėmesio reikalauja jau nebe vienas, o du vaikai?

Žinoma, kitaip! Dabar atrodo, kad su vienu vaiku net nebuvo ką veikti (juokiasi). Turbūt taip jaučiasi visos mamos, kurios augina ne vieną vaiką. Geriausia dalis – kad gimus antram meilės padvigubėja. Kai laukiausi, du vaikus turinti draugė sakė: meilė vaikams kaip šviesa, kuo jų daugiau, tuo aplink pasidaro šviesiau. Ir ji buvo teisi.

Esi pasakojusi, kaip šauniai su vyru Jogaila Morkūnu dalijatės Marijos priežiūra. O kaip pasiskirstė pareigos, kai šeima padidėjo?

Natūraliai padaugėjo ir atsakomybių bei pareigų. Bet, kaip jau sakiau, dabar atrodo: o ką mes veikėme su vienu vaiku? Tiesa, laiko sau lieka visai nedaug. Bet kai labai nori, viską galima spėti. Jogaila tikrai daug padeda.

Nebijai, kad taip sukdamasi darbų rate nepamatysi, kaip vaikai užauga? Juo labiau kad antras, sako, auga greičiau – nespėji pastebėti, kada pradėjo šypsotis ar vaikščioti.

Antras vaikais tikrai auga greičiau, bet nesakyčiau, kad nespėju pamatyti. Paklausta, į ką panašus Aleksandras, visada sakau, kad į sesę. Kai ką tik gimusį sūnų padėjo man ant krūtinės, jie atrodė panašūs kaip du vandens lašai. Išvaizdos skirtumai pradėjo ryškėti tik dabar, nors charakteris vis tiek panašus. Abu – labai linksmi, nebijo žmonių, visus apdovanoja šypsena ir yra gana ramūs. Sesė tiesiog dievina brolį, rytą pradeda jį apkabindama ir pabučiuodama. Todėl šį kartą išgyvename tik dar daugiau emocijų, nes ir mes dalinamės meile, ir matome neapsakomą ryšį tarp vaikų. Tai – pačios brangiausios ir nuostabiausios akimirkos.