Indrė Urbanavičienė. Ar gali kosmetika būti tvari?
Tvarumas (angl. sustainability) – viena aktualiausių šių laikų temų visose srityse. Plačiąja prasme – tai gamtos išteklių taupymas, socialinės atsakomybės, naujų naudingų idėjų generavimas ir plėtojimas, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas, perdirbimas bei antrinis panaudojimas ir dar daug kitų su žmogiškąja atsakomybe ir planetos saugojimu susijusių dalykų. O kaip tvarumas kosmetikos rinkoje?
Galima sakyti, kad pradžia buvo atkreiptas dėmesys į naudojamą plastiką – tiek gaminių pakuotėse, tiek pačiuose produktuose. Vėliau buvo pradėta galvoti apie gamybos procesus ir jų supaprastinimą taupant energiją ir išteklius. Pastaruoju metu daug kalbama apie kosmetikos gamyboje naudojamus resursus: kiek gamtinių išteklių, vandens ir energijos kainuoja vienai ar kitai žaliavai sukurti, kokią įtaką jos naudojimas gali daryti aplinkai ir panašiai. Labai aktualus ir vandens klausimas – tiek jo sąnaudos medžiagų ir kosmetikos gamyboje, tiek naudojimas pačiose priemonėse. Kaip ir daugelyje pramonės šakų, kosmetikos rinkoje vyksta aktyvūs pokyčiai ir net didžiausi pasaulio gamintojai pradeda aktyviai eskaluoti tvarumo temą – dalyvauti pasauliniuose projektuose, taupančiuose gamtinius ir energetinius išteklius ir kovojančiuose su visuotiniu atšilimu.
Jei kalbėsime apie kosmetikos produktus, per keletą metų pasirodė naujų gaminių, kuriuos gal ir būtų galima vadinti tvariais: tai sausieji ir muilo formos šampūnai, veido valymo servetėlės, rinkoje jau galima rasti ir sausąją dušo želė. Akcentuojamas vandens taupymas (tiek patiems produktams gaminti, tiek jiems naudoti), tačiau lieka klausimas: ar šių produktų gamybai tikrai sunaudojama mažiau išteklių?
Kitas žingsnis – nemažai gamintojų po truputį keičia plastikinius grūdelius šveitikliuose, dušo želėje ir kituose produktuose į natūralias ir greičiau suyrančias daleles.
Kosmetikos pakuotė, ypač plastikinė, kelia daugiausia rūpesčių, todėl ieškoma įvairių būdų, kaip spręsti šią problemą. Pakuočių gamintojai stengiasi naudoti daugiau perdirbamo, greičiau suyrančio plastiko, nes lėtai yrantis plastikas yra viena didžiausių aplinkos taršos problemų – ypač vandenynuose. Perdirbimo kompanijos ieško naujų ne tik plastiko, bet ir aliuminio, popieriaus panaudojimo būdų. Didelės kosmetikos kompanijos skelbia įvairias akcijas ir skatina vartotojus grąžinti tuščius kosmetikos buteliukus: jie išrūšiuojami ir pagal medžiagas pritaikomi naujos pakuotės gamybai ar kitiems socialiai atsakingiems projektams, pavyzdžiui, purškiamųjų dezodorantų aliuminės pakuotės panaudojamos gaminant vaikiškus dviračius.
O kaip su gamyboje naudojamomis žaliavomis?
Natūralių kosmetikos priemonių gamintojai bando įtikinti, kad natūralios žaliavos reikalauja mažiau išteklių ir darbo jas pateikiant kosmetikos gamintojams.
Tam įrodyti reiktų išsamesnių tyrimų ir vertinimų. Kai kurių medžiagų gavimas iš natūralių šaltinių yra vienaip ar kitaip apribotas – tada lieka tik sintetiniai variantai. Tikrai nereiktų nuvertinti mokslo ir jo galimybių ir verčiau pasinaudoti teikiamais privalumais.
Žinau, kad tai girdėjote šimtus kartų: prie planetos išsaugojimo ir klimato kaitos galime prisidėti kiekvienas. Tik gal kartais nesusimąstome, kaip. Tikrai galime taupyti vandenį, elektrą, rūšiuoti, minimalizuoti plastiko naudojimą ar tiesiog mažinti vartojimą. Skamba gal kiek utopiškai, bet aš manau, kad jei visi tuo rūpinsimės, poveikis bus.