„Žvilgsnis visus veido bruožus sujungia į visumą. Jeigu akys geba kalbėti, veidas tarsi atgyja, – įsitikinusi poetė, žurnalistė Indrė Valantinaitė (38), todėl jai svarbu prižiūrėti ir paryškinti būtent jas. – Akys, manau, labiausiai susijusios su svarbiausia, bet neregima žmogaus dalimi – siela. Ši man siejasi su dirva, o tai, kas joje pasėta, spinduliuoja žvilgsnis. Man gražiausias – jame atsispindintis švelnumo ir tvirtos valios derinys.“
KAI PAVARGSTA. Daug dirbu prie kompiuterio. Kadangi rašau iš namų, pavargusias akis ilsinu išeidama pasivaikščioti, viena šokdama arba atlikdama kokius nors buities darbus. Matyt, visgi per mažai joms leidžiu atsigauti, nes neseniai supratau, kad net nešiodama kontaktinius lęšius matau vis prasčiau... Pasitikrinau – regėjimas išties pablogėjęs.
AKINIAI. Prastai matau nuo vaikystės. Akinius man paskyrė jau pradinėse klasėse, bet su jais niekada nesijaučiau savimi, todėl užsidėdavau tik dirbdama prie kompiuterio arba kino teatre. Lęšius rinkdavausi eidama į renginius, kuriuose, žinodavau, bus daug pažįstamų. Esu patekusi į begalę komiškų ir nepatogių situacijų, kai būdama be lęšių ir akinių apsipažindavau arba su kokiu nors pažįstamu nepasisveikindavau...
Neapsikentusi mano neprimatymo, draugė padovanojo konsultaciją akių klinikoje „Lirema“. Prieš porą savaičių ryžausi lazerinei regos korekcijai. Pirmas tris dienas po operacijos buvo skausmo ir ašarojimo, bet kasdien pasaulį matau vis ryškiau.