Indrės Stonkuvienės Kalėdos: artimųjų paprašė širdžiai mielos dovanos

„Slogi masinė nuotaika tiesiog tvyro ore, tad stengiuosi kitų žmonių neapkrauti dar ir savo problemomis. Esu ne kartą minėjusi, jog tarp žinių galėtų atsirasti atskira rubrika, kurioje būtų pateikiamos tik geros naujienos tam, kad „matytųsi šviesa tunelio gale“. Suprantu, kad reikia atsakingumo, bet tų gąsdinimų jau šiek tiek per daug. Žmonių emocinė būsena yra tikrai pažeista ir liūdna, kad trūksta profesionalų patarimų kaip išgyventi šį visiems sunkų laikotarpį, kaip mes galime padėti sau. Juk įvairiausių mokymų tikrai galima surasti internete – nuotoliniu būdu įmanoma viską pasidaryti,  net pasimatyti“, – įsitikinusi Indrė, per šventes planuojanti prie Kūčių stalo sėsti su antrąja puse ir vaikais.

Ji teigia, kad šis karantinas – jokia naujiena, kadangi per visą pandemijos laiką netrūko neatsakingo kaukių dėvėjimo pavyzdžių.

„Na, stigo saviugdos, pagalbos, galbūt reikėjo aktyviau skatinti visus įprasti prie gyvenimo pasitelkiant virtualią erdvę. Šįmet mano, kaip ir daugelio, šventės bus mažesnės, bet su šeima, vaikais. Tame pačiame rajone, kuriame esu įsikūrusi, gyvena ir mano tėveliai bei sesė. Susiskambinsime arba pamojuosime per tvorą vieni kitiems, tačiau tikrai nesusitiksime. Manau, šiuo atveju sveikata yra brangiausia dovana“, – kalba Indrė.

Anksčiau ji Kūčių vakarą visuomet sutikdavo su tėvais, o Kalėdų rytą su vaikais išpakuodavo dovanas.

„Kalėdos bus tradicinės. Be to, prieš ypatingąjį rytą mus ir nykštukai aplanko, palikdami staigmenėlių kalėdinėse kojinėse. Pagrindinis stebuklas, asmeniškai man, yra vaikai – jie atneša džiaugsmą,  pripildo namus šilumos. Mūsų vaikai suvokia dabartinę situaciją, kokia ji yra ir kad turime visi laikytis taisyklių, todėl labai džiaugiuosi – gyvenimas teka kiek neįprasta, tačiau ramia vaga.“

Indrė neslepia, kad per netrumpą pandemijos laikotarpį ji įprato nebelėkti, nebeskubėti. Gyvenimas pasidarė absoliučiai kitoks.

„Tapau tokia namisėda, kad galėčiau ant rankos pirštų suskaičiuoti, kiek kartų esu kažkur išvažiavusi per karantiną – viską darau nuotoliniu būdu. Jau apsipratau būti namuose, pasiskirstėme darbo erdvėmis su namiškiais“, – sako ji.

Pasiteiravus žinomos moters, ar šiais metais ji įves naują tradiciją ir šventinį rytą šoks į ledinį vandenį, kadangi visus metus grūdinosi, Indrė šypteli – nežinia.

„Praeitas žiemos šventes dar nesigrūdinau, o kaip bus šiemet – kol kas neatsakysiu. Mes neplanuojame kiekvienos minutės. Nėra kada dėlioti planų. Kartais diena prabėga taip greitai, kad, pagaliau radus minutę po darbų, pamatai, jog jau aštunta valanda vakaro, o dar reikia paruošti vakarienę, nuprausti vaikus, paskaityti pasaką, juos užmigdyti. Šiemet su Vidu stengsimės turėti ramų laiką, kaip mudu jį mėgstame vadinti – „chill“. Atsipūsime ir neplanuosime į priekį, pabudę iš ryto sugalvosime, ką norime veikti. Ar norėsime gaminti dvylika patiekalų, ar ne. Koncentruosimės ties buvimu kartu, kokybiškai praleistu laiku – čia ir dabar. Pasidžiaugsime, kad turime puikius vaikus, mylimą veiklą, vienas kitą, tėvelius. Tam, kad galėtume juos gyvai apkabinti vėliau, išsiųsime jiems virtualius bučinius“, – sako Indrė.

Dovanas visiems šiais metais ji užsakė internetu ir ragino tą daryti savo sekėjus.

„Jau nuo rugsėjo buvau sugalvojusi, ką dovanosiu. Tą rekomendavau visiems, kad nereikėtų palikti paskutinei sekundei. Sau paprašiau vienintelio – kad visi siųstų ranka rašytus laiškus. Šiemet noriu iš draugų ir artimųjų gauti būtent tai. Gera skaityti tikrus laiškus – tai yra jaukiau, arčiau, nuoširdžiau ir tikriau nei, pavyzdžiui, trumposios žinutės ar elektroniniai laiškai. Žymiai maloniau yra  skaityti ranka rašytą sveikinimą“.