Indros Simėnės įkurtas Helovino miestelis traukia būrius: idėja gimė po gyvenimo sukrėtimo

Kalbėdama su Žmonės.lt Indra neslepia, nerti į nežinomą veiklą paskatino nelengvos gyvenimo aplinkybės. Tačiau tai nesukliudė maksimaliai išlaisvinti fantaziją ir gėles iškeisti į medieną, varžtus, pakulas bei cementą.

Beveik mėnuo su Maleficentos kostiumu

Floristė biržietė Indra Simėnė nuo spalio 15-osios nesuka galvos, ką apsirengti. Kiekvieną dieną ji velkasi fėjos Maleficentos (filmo „Piktadarės istorija“ herojės) kostiumą, galvą papuošia gracingais ragais ir pasitinka Helovino miestelio lankytojus.

Kas kitas sukurs geresnį pirmą įspūdį, jei ne pati šventinio miestelio autorė.

„Kirkilų parkas priklauso mano vyrui ir jo pusbroliui. Todėl šeimoje nuolat sukam galvą, kuo nustebinti svečius. Apie Helovino tradicijų Lietuvoje kūrimą anksčiau nesvarsčiau, tačiau vieną dieną netikėtai kilo mintis, jog ši teritorija galėtų būti tinkama tokiai pramogai. Mėgstu kelti sau iššūkius. Todėl gavus artimųjų pritarimą netrukus su kolege pradėjome įgyvendinti idėją“, – Žmonės.lt prisipažįsta Indra Simėnė.

Nuo ko pradėjo?

„Ogi nuo tikriausiai sudėtingiausio darbo – žmogaus galvos lipdymo. Kai pirma galva pavyko ir kai veidas buvo nupieštas toks, kokį įsivaizdavau, prasidėjo darbas „konvejeriu“: diena iš dienos jas lipdžiau. Tuo metu kolegė lipdė kaukoles. Su Helovino miesteliu debiutavome pernai“, – pasakoja Indra.

 Helovino miestelis Kirkiluose:

„Kai įsitikinome, jog žmones tokia pramoga domina, šiemet grįžome su dar didesne jėga. Prie projekto prisijungė dar daugiau žmonių, kurių indėlis – labai svarus“, – sako idėjos autorė.

Pasak I.Simėnės, pagrindinis tikslas buvo išvengti kičo ir sukurti skoningą erdvę. Vaikščiojantys po parką čia randa šimtus kraupių personažų. Dalis iš jų – atgyja, skleidžia šiurpius garsus ir beveik kiekvieno praeivio širdį priverčia plakti greičiau.

Gyvi numirėliai, skeletai, maišuose suguldyti „kūnai“, medžiais ropojantys milžiniški vorai – tai tik maža dalis to, ką savo rankomis sukūrė Indra kartu su komanda. Tokiai armijai dekoracijų prireikė ir nesuskaičiuojamų laiko resursų. Tad kūryba prasidėjo dar vasarą.

„Viskas čia – rankų darbas. Kurdami dekoracijas naudojome labai įvairias medžiagas: medieną, varžtus, agro plėvelę, cementą, gipsą, dažus, pakulas, vielą… Viską net sunku išvardinti. Taip pat prireikė daugybės rūbų, paklodžių. Labai gelbėjo dėvėtų rūbų parduotuvės. Ten su kolege radome visokio „gėrio“, kurį pritaikėme išpildydamos savo idėjas“, – Žmonės.lt pasakoja šiurpulingo miestelio valdovė.

Indra pabrėžia žinanti, kad Helovinas nėra lietuviška šventė, tačiau ši jai patinka. „Čia galima išlaisinti savo fantaziją ir neribotai kūrybiškai improvizuoti. Kviečiu pažvelgti į viską su humoru, o dekoracijas vertinti kaip savotiškus meno kūrinius“, – sako Indra.

Nauja veikla – po stipraus sukrėtimo

Helovino miestelio kūrėja kraštiečiams žinoma kaip švenčių, dažniausiai – vestuvių, dekoratorė. Ne vienerius metus ji kūrė įsimintinus švenčių įvaizdžius ir tobulėjo šioje srityje. Tačiau dukros liga pakoregavo jos planus ir privertė imtis kitokių projektų.

„Antrą kartą mano dukrytei susirgus leukemija, turėjau atšaukti visas rezervuotas vestuves, kurios buvo suplanuotos šią vasarą. Negalėjau rizikuoti, nes buvo neaišku nei tolimesnis gydymas, nei laikas, kurį teks praleisti ligonineje. Kai pirmą kartą sužinojome šią diagnozę, darbus taip pat teko sustabdyti ir koncentruotis į svarbesnius dalykus. Todėl po antrą kartą padarytos pertraukos nutariau pasukti kitu, kiek mažiau įpareigojančiu keliu.“

Dekoratorė I.Simėnė sako, kad kurdama Helovino nuotaikas dabar ji turi dar didesnes laisvės ir improvizacijos galimybes. Be to, čia išvengiama laikinumo faktoriaus: gėlės greitai vysta, tad jų teikiamas džiaugsmas tęsiasi trumpai.

O štai šmėklos, raganos ir kiti šiurpūs personažai lankytojų teismo Kirkiluose laukia beveik visa mėnesį, nuo spalio vidurio iki lapkričio 6 dienos.

Fotogalerija: