Indų mistikas Osho: nuoširdus išminčius ar didžiausias XX amžiaus aferistas?

Ir panagrinėti fenomeną, kodėl žmonija neapsieina be charizmatiškų ir drastiškų „mokytojų“, kurių nurodymams, neretai – siaubingiems, paklūsta ištisos grupės. Atrodo, kad kultų tema dar ilgai kaitins aistras. Antai būsimo Quentino Tarantino filmo „Vieną kartą Holivude“ įvykių fonas – kraupioji Charleso Mansono sektos istorija. Mansono ir jo sekėjų nusikaltimai įkvėpė ir naujausią „Amerikietiško siaubo istorijos“ sezoną, reguliariai pasirodo dokumentiniai filmai bei knygos, „preparuojantys“ scientologų tikėjimą. Ir kaskart sukelia efektingą atgarsį.

Kas nutiko Oregone

Guru dešiniosios rankos nurodymu aštuonių Dalles miesto restoranų salotų barai buvo užkrėsti salmonelėmis, susirgo daugiau kaip 750 žmonių, keletas vos nemirė.

Režisieriai broliai Maclainas ir Chapmanas Way šešių epizodų dokumentiniame seriale nagrinėja vieną Osho (tikrieji vardas ir pavardė – Chandra Mohanas Jainas, jis dar buvo žinomas kaip Bhagwanas Shree Rajneeshas, arba tiesiog Rajneeshas) veiklos epizodą. Oregono valstijoje nuo 1981-ųjų iki 1985-ųjų gyvavo „mokytojo“ sekėjų įkurtas „Saulės miestas“.

Iš Indijos į Ameriką išplitusi bendruomenė konfliktavo ne tik su konservatyviais kaimynais, bet ir su valstijos valdžia. Ir tai nebuvo nekaltų laisvos meilės ištroškusių gėlių vaikų maištas prieš sistemą – 1984 metais guru dešiniosios rankos ir asmeninės sekretorės Ma Anand Sheelos nurodymu aštuonių Dalles miesto restoranų salotų barai buvo užkrėsti salmonelėmis, susirgo daugiau kaip 750 žmonių, keletas, tarp jų – ir naujagimis, vos nemirė. Išpuoliu, kuris vadinamas pirmąja, o kartais net didžiausia biologinio terorizmo ataka JAV, siekta paveikti vietos valdžios rinkimus, kad laimėtų judėjimui lojalūs žmonės. Būta ir dar ambicingesnių piktadariškų planų: judėjimo aktyvistai rengėsi užnuodyti Dalles vandens rezervuarus – įmesti į juos bebrų, infekuotų ta pačia bakterija, maitą. Ji jau buvo susmulkinta ir paruošta naudoti – galima tik įsivaizduoti, kokie būtų buvę padariniai.

Iš šėtoniškų ketinimų nieko neišėjo – galiausiai FTB agentams pavyko išdraskyti gausią Rajneesho sekėjų bendruomenę nepraliejus kraujo. Sheela ir dar keli sektos veikėjai paspruko į Europą, tačiau buvo suimti tuometinėje Vakarų Vokietijoje ir perduoti JAV. Dešinioji guru ranka nuteista 20 metų kalėti, tačiau atsėdėjo vos 29 mėnesius ir buvo išmesta iš šalies.

Šiandien ši moteris gyvena Šveicarijoje, o filmo kūrėjai, praleidę su ja penkias dienas, pabrėžė, jog ji tokia žavi ir apdovanota humoro jausmu, kad nesunku pamiršti, ką padariusi. Galima tik įsivaizduoti, kokį poveikį savo šlovės dienomis darė pats Rajneeshas!

Beje, guru tąsyk gynėsi, kad visi šie nusikaltimai – tik Sheelos, kuri mėgino bendruomenėje įvesti kone fašistinę diktatūrą, ir jos parankinių darbas, o jis apie tai nė nenutuokęs. Galiausiai Rajneeshas apkaltintas dėl finansinio piktnaudžiavimo, seksualinių orgijų organizavimo bei fiktyvių santuokų sudarymo ir, svarbiausia, imigracijos įstatymų pažeidimų ir deportuotas iš JAV.

Ankstesnių adeptų išpažintys atskleidžia tikrąjį laisvos meilės žynio veidą – bendruomenėse prievartautos moterys, prievarta daromi abortai.

Dvidešimt viena šalis atsisakė suteikti jam politinį prieglobstį, todėl guru grįžo į Puną (išties būtent tada Rajneeshas pasivadino Osho ir taip tarsi įgijo naują gyvenimą), čia iki šiol veikia jo vardo tarptautinis meditacijos centras, kasmet jame apsilanko apie 200 tūkstančių žmonių. Po Oregono įvykių jis išgyveno dar penkerius metus ir mirė 1990-aisiais nuo širdies smūgio, nors jo šalininkai šventai tiki, kad guru buvo apnuodytas taliu Amerikos kalėjime. Iki pat mirties jis buvo šviesios sąmonės ir kategoriškai uždraudė medikams naudoti širdies stimuliatorių ir kitaip reanimuoti. Osho pelenai palaidoti jo miegamajame Punoje. Epitafijoje rašoma: „OSHO. Niekada negimė, niekada nemirė, tiesiog svečiavosi šioje planetoje nuo 1931 metų gruodžio 11 dienos iki 1990 metų sausio 19 dienos.“

„Didysis mokytojas“ ir dabar cituojamas taip pat dažnai kaip Jėzus Kristus, Buda ar Leninas, jo knygos išverstos į 60 kalbų, jas leidžia daugiau nei 200 leidyklų, o Punoje netrūksta piligrimų. Bet pasaulyje ne tiek daug aktyvių Osho judėjimo sekėjų – labai jau nepatrauklios buvo ankstesnių adeptų išpažintys, atskleidžiančios tikrąjį laisvos meilės žynio veidą, – bendruomenėse prievartautos moterys, prievarta daromi abortai, o beveik 90 procentų tikėjimo išpažinėjų sirgo lytinių būdu plintančiomis ligomis.

Laisvos meilės žynys

Kaip XX amžiuje tapti dievu? Pirmiausia – pačiam tuo tikėti. Rajneeshas žadėjo padaryti savo sekėjus laimingus ir laisvus, išmokyti mylėti ir mėgautis gyvenimu. Askezė? „Išminčius“ jos tikrai nepraktikavo! Rajneeshas kolekcionavo briliantais inkrustuotus „Rolex“ laikrodžius, neįkainojamus juvelyrinius dirbinius ir disponavo 93 (!) prabangių „Rolls-Royce“ automobilių „flotile“ (jis buvo daugiausia šios markės mašinų įsigijęs žmogus pasaulyje, tačiau svajojo kolekciją pagausinti iki 365 – turėti po atskirą kiekvienai metų dienai). Lobti jis turėjo iš ko – tarp Rajneesho sekėjų buvo daug garsių, įtakingų ir labai turtingų. Sužavėti guru, jie buvo pasirengę palikti šeimas ir paaukoti „mokytojui“ viską, ką turi. Mainais gaudavo medalioną su Osho atvaizdu, naują atgimusiojo vardą ir guru nykščio prisilietimą prie kaktos, atveriantį trečiąjį akį. Na, ir vietą perpildytoje ašramoje Indijoje, Oregone, Kelne ar Safolke, kur irgi buvo atidaryti judėjimo centrai.

Pirmą tokį Rajneeshas, pagal gimimą – pasiturinčio audinių prekeivio sūnus, pagal išsilavinimą – filosofijos daktaras, įkūrė 1974 metais. Jo mokymas rėmėsi įvairių religijų nuotrupomis, populiariąja psichologija, senovės Indijos mitais, kapitalizmo ideologija ir net... nepadoriais juokeliais iš „Playboy“. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas seksualiniams santykiams. Jei reikėtų trumpai nusakyti esmę – seksas, daug sekso ir su kuo daugiau partnerių; užslopinta seksualinė energija – kone visų psichologinių problemų paslaptis. Monogaminė santuoka – nenatūrali ir nenormali. Užsiimti seksu keičiant partnerius rekomenduojama nuo keturiolikos. Žodžiu, velniop normas, apribojimus ir vidurinės klasės moralę.

Jo mokymas rėmėsi įvairių religijų nuotrupomis, populiariąja psichologija, senovės Indijos mitais, kapitalizmo ideologija ir net... nepadoriais juokeliais iš „Playboy“.

Nenuostabu, kad tokios idėjos, išsakomos charizmatiško įspūdingos išvaizdos aukštaūgio indo didelėmis pagauliomis akimis, suburdavo stadionus – jo klausėsi dešimčių tūkstančių minios ir buvo pasirengusios patikėti, kad Rajneeshas – ne tik Buda, bet ir Kristus. Tokio palyginimo guru nesikratė, tik sakė pasimokęs iš pastarojo klaidų ir niekada nesiskelbsiąs Dievo sūnumi bei Judėjos karaliumi.

Tačiau ir be tokių pareiškimų Indijoje naujajam dievui darėsi nesaugu – pareigūnai pradėjo tyrimą dėl imigracijos įstatymų pažeidimo (šis kaltinimas Osho persekiojo visą gyvenimą), mokesčių vengimo ir narkotikų kontrabandos (eksperimentai su kvaišalais – vienas iš Rajneesho praktikos elementų). Į jį dukart pasikėsinta – ne visiems Indijoje patiko naujasis dievas. 1981 metais bendruomenė įsigijo daugiau kaip 25 tūkstančius hektarų žemės JAV, nuošalioje vietoje Oregone, šalia nedidelio Antelopo miestelio. Septyni tūkstančiai atvykėlių laisvos meilės kulto adeptų apsigyveno šalia paprastų ūkininkų (Antelope tebuvo pusšimtis gyventojų), kurie pripažino tik Biblijos tiesas, nebuvo girdėję apie dinaminę meditaciją (dar vienas guru išradimas), o laisvą meilę vadino ne taip pakylėtai, užtat taikliai ir vulgariai. Aišku, kad naujieji kaimynai nepatiko vieni kitiems.

Šimtas milijonų JAV dolerių, kuriuos judėjimas investavo į vietovę, padarė savo: netrukus Osho šalininkai šventė pergalę Antelopo savivaldos rinkimuose. Bendruomenės centras buvo pavadintas guru vardu – Rajneeshpuramu, atvykėliai žvangino ginklais, saugodami teritorijos sienas (patruliai buvo ginkluoti „Uzi“ automatais, važinėjo džipais su kulkosvaidžiais). Prasidėjo statybos – naujajame mieste turėjo tilpti 50 tūkstančių naujų kulto adeptų. Skubiai buvo renčiami namai, restoranai, parduotuvės ir net oro uostas. Vietos parką naujieji šeimininkai rezervavo nudistams, šokiruoti piliečiai skundėsi dienomis ir naktimis girdintys, kaip šaukia orgazmą patiriantys žmonės.

Išradingumo judėjimo ideologams netrūko – sakykim, 1984 metais jie iš visos šalies surinko per šešis tūkstančius benamių ir pakvietė apsigyventi fermoje – neva labdaros tikslais. Išties tai buvo tolesnio plano imti valdžią apygardoje dalis: atvykėliai turėjo būti registruoti kaip rinkėjai ir balsuoti taip, kaip nurodė jų geradariai. Kai vietos pareigūnai atskleidė gudrybę, benamiai buvo susodinti į autobusus ir išvežti į aplinkinius miestus.

Rajneeshas kolekcionavo briliantais inkrustuotus „Rolex“ laikrodžius, neįkainojamus juvelyrinius dirbinius ir disponavo 93 (!) prabangių „Rolls-Royce“ automobilių „flotile“.

Žlugo ir kiti minėtai Ma Anand Sheelai priskiriami planai (ši moteris buvo geniali strategė ir puikiai pasinaudojo beveik neribotais pinigų srautais bei susilpnėjusia Rajneesho sveikata – Amerikoje jis neberengė viešų seansų ir retai išeidavo už griežtai saugomos teritorijos ribų). Bet jai fatališkai nesisekė. Pasikėsinimai nepavyko (ji davė nurodymą nužudyti asmeninį Rajneesho daktarą, mat pasirodė, kad šis ketinąs nunuodyti guru, tačiau mirtina adrenalino injekcija nesuveikė; Oregono prokuroras, kaltinęs judėjimą pažeidus imigracijos taisykles, irgi nepasirodė ten, kur jo laukė žudikė su pistoletu; išgyveno ir teisėjas, gavęs dėžutę užkrėsto šokolado). Net per gaisrą viename miesto pastate išvengta aukų.

Galutinai „Napoleonės“ (Sheela buvo žemo ūgio ir kiek groteskiškai atrodė su didžiuliu pistoleto dėklu prie diržo – moteris beveik niekada nesiskirdavo su ginklu) planus sužlugdė FTB agentai, 1985 metų rugsėjį įsiveržę į Rajneeshpuramą. Tiesa, Sheelos ir jos šalininkų ten neberado – tuo metu ji jau buvo pabėgusi į Vakarų Vokietiją ir, jei tikėtume pagaliau prabilusiu guru, pasisavinusi 55 milijonus dolerių. Slėptuvėje po jos namu aptikta per dešimt tūkstančių garsajuosčių – Sheelos nurodymu visoje teritorijoje buvo įrengta pasiklausymo aparatūra – ir neregistruotų ginklų arsenalas. Atsikeršydama buvusiems bičiuliams, Sheila pareiškė, kad jų guru – sukčius, kuris veikė nesuvokiamu mastu ir kuriam, jei kas kada ir rūpėjo, tai tik ne nušvitimas. Argi ne ironiška, kad Oregono rančoje, kur kažkada buvo garbinama laisva meilė, šiandien įsikūrusi krikščioniškojo jaunimo stovykla ir tikintys paaugliai ten supažindinami su seksualinio susilaikymo pranašumais...