Ineta Stasiulytė įgyvendino savo svajonę – įsigijo namą: pirkinys turėjo atitikti dvi svarbias sąlygas

„Pati esu užaugusi nuosavame name. Visąlaik jaučiau sentimentus, susijusius su sodų bendrijomis, tais visais namukais... O jau tas rudeninis sodo kvapas! Arba vasaros kvapas, kai viskas soduose sužydi... Mane labai traukia šitie dalykai, todėl kurį laiką svajojau surasti būtent tokį būstą, kuris būtų sodų bendrijoje, bet pats namas – naujai pastatytas“, – pasakoja Žmonės.lt kalbinta I.Stasiulytė.

Mintys ir norai materializavosi – Inetai prieš akis papuolė nekilnojamojo turto skelbimas, kuriame kaip tik buvo siūlomas toks dalykas. Moteris nuvyko apsižiūrėti ir suprato, kad pasiūlymas yra būtent jai, tad daugiau savo svajonės atidėlioti nebesinorėjo.

Vis dėlto džiaugsmą kiek aptemdė nenumatyti nesklandumai – nors namas buvo naujai pastatytas ir, rodos, beliko jį įsirengti, pašnekovė pasakoja, kad pradėjus imtis darbų nustebino statytojų klaidos, apie kurias, perkant objektą, nebuvo užsiminta. Ineta atvirauja, kad nusprendė nekelti kriminalo ir pasistengti viską susitvarkyti kuo geriau, nepaisant šių nemalonių „siurprizų“.

„Labai daug reikėjo praeiti dalykų, dėl kurių žmonės, įsirenginėdamai namus, ne veltui sako, jog galima išprotėti. Rūpesčių buvo išties nemažai. Negana to, išlindo ir ne viena statybinė „kliurka“, kas darbų tikrai nepalengvino. Man buvo tikras iššūkis nebumbėti, o tiesiog spręsti problemas. Namas man vis tiek fainas!“ – sako optimizmo neprarandanti aktorė.

Kas dirbti tingi, o kas – daro tai iš širdies

I.Stasiulytė pasakoja, kad vienas didžiausių iššūkių įrenginėjant būstą – gerų specialistų paieška. Tai – bene sunkiausia užduotis, iš kurios ji dabar linkusi jau tik pasijuokti.

„Patirčių su darbuotojais buvo tikrai įdomių: tarkime, santechniką rinkausi iš keturių, nes, pasirodo, ne taip lengva rasti savo darbą mylintį ir netingintį dirbti specialistą. Vienas atvažiavęs iškart atsiduso, – kaip galėjau tokioje vietoje pirkti būstą?! Suprask, sodai kažkokie, miškai... Taigi teko tokį žmogų išlaisvinti iš šitos kančios važinėti į darbą“, – juokiasi Ineta.

„Kitas pretendentas irgi iškart pradėjo aikčioti, kiek daug čia laukia darbo... Kaipgi čia reikės viską sutvarkyti?! Pamanykite, žmogus dar nieko nepradėjo daryti, o jam jau sunku!“ – neprarasdama geros nuotaikos priduria Ineta.

Pašnekovė šypsosi kad ji, kaip aktorė, gavo nemažai įdomios patirties susidurdama su tokiais žmonėmis. Ir nors su kai kuriais statybų darbuotojais teko atsisveikinti, I.Stasiulytė džiaugiasi, kad pavyko sutikti ir daug savo darbą išties mylinčių, darbščių profesionalų, kurie ir problemas sprendė, ir jos užmanymus stengėsi išpildyti visu šimtu procentų. Pavyzdžiui, molininkai, kurie moliu dengia sienas, mat Ineta svajojo apie „minkštas sienas“.

„Vaistinėlė pakabinta, šiukšlinė priklijuota, kavos kampelis padarytas... Trumpai tariant, labai šauni komanda, žinanti, ką daro ir kodėl. Manau, kad kiekvienas žmogus, kuris prisiliečia įrengiant namą, palieka savo energetiką, tad intuityviai rinkausi tokius, kurie myli savo darbą, jį išmano. Džiugu, kad prie mano namų prisidėjo daug nuostabių žmonių“, – sako pašnekovė.

Moteris svarsto, kad karantinas kaip reikiant išjudino žmones gražintis namus, pagaliau pasiryžti ilgai atidėliotiems remontams.

„Man atrodo, kad dabar darbininkams – tikras aukso amžius. Žmonės karantiną leido namuose, apsižiūrėjo kiekvieną kampelį, pradėjo tvarkytis, remontuotis. Kai nelabai būdavome namuose, tai tie apleisti kampeliai netaip ir badydavo akis“, – šypteli ji.

Įsikelti į savo naujus namus Ineta planuoja rugsėjo viduryje, o iki to laiko dar laukia nemažai darbų, tad viskas vyksta palaikant tempą.

„Darbai dar vykdomi, bet turėtume spėti. Labai nekantrauju. Man labai svarbu ir labai norisi dukroms perteikti tą jausmą, kai išėjus į kiemą gali nusiskinti uogą ar obuolį. Neplanuoju, tarkime, serbentų krūmų užkišti kur nors nematomoje vietoje, atvirkščiai – man tai yra tikrasis grožis. Noriu ir bijūnų krūmo po langu!“ – entuziastingai priduria.

Aktorė pasakoja, kad planuose – ne tik dekoratyviniai augalai, bet ir nuosavas šiltnamis, kuriame būtų galima auginti daržoves. „Rankų į žemę sukišti tikrai nebijau – galiu tai daryti ir ką tik po manikiūro!“ – juokiasi ji.

Pasiteiravus, ar gražios svajonės gyventi nuosavame name neaptemdys neišvengiamai atsirasiantis ilgesnis važiavimas iki miesto, Ineta patikina, kad atstumas jai – ne problema.

„Nebijau to. Savo vyresniąją dukrą nuo ketvirtos iki šeštos klasės kasryt vežiodavau per didžiausius kamščius į mokyklą. Užtrukdavome apie pusantros valandos. Man tai nėra kažkokia baisi tragedija – tereikia susiplanuoti savo laiką ir viskas tampa įmanoma. Galimybė grįžti į namus, tokius, kokių norėjau, visus šituos niuansus tikrai atpirks!“ – šypteli ji.