Inetai Puzaraitei-Žvagulienei – 30 metų: vyro paprašė ypatingos dovanos – šiltnamio

Nors dažnai moteriai įžengimas į naują dešimtį kelia dvilypius jausmus, I.Puzaraitė-Žvagulienė šypsosi, kad 30-metį pasitinka be jokių išankstinių minčių.

„Gal po savaitės susiprasiu, kas įvyko, ir atrodys kitaip. Galbūt galvosiu, kad viskas – jau atėjo kažkoks naujas etapas, – juokiasi ji. – Iš tiesų, visi sako, kad sulaukus trisdešimties daug kas apsiverčia, kyla daug apmąstymų, bet man tokio jausmo nėra. Aišku, kai paskambina draugės, jau skuba paklausti, kaip jaučiuosi įkopdama į ketvirtą dešimtį, o ir pati suvokiu, kad čia rimtas jubiliejus, bet kol kas nieko negalvoju. Gal ir gerai“, – portalui Žmonės.lt šypsodamasi kalba I.Puzaraitė-Žvagulienė.

Ineta pasakoja, kad gimimo dienai ypatingų planų neturi, o ir švęsti karantinas neleidžia. 

„Nežinau, ar reikia dėl to labai gailėtis. Mažiau rūpesčių, jokio planavimo. Vienintelė mintis yra apie tai, ką su vyru gaminsime vakarienei“, – juokiasi žinoma moteris.

I.Puzaraitė-Žvagulienė šmaikštauja, kad galbūt trisdešimtmetį pavyks griausmingai atšvęsti pasibaigus karantinui... kad ir praėjus keletui metų. 

„Man pabuvimai šeimos ir draugų rate yra labai smagūs. Jau seniai visus mačiau, pasiilgau. Kartais juokaujame su šeima, kad po karantino teks daryti didelį balių su muzikantais, su nukrautais stalais. Bet turbūt trisdešimtmetį teks švęsti per 33-ąjį gimtadienį. Girdėjau, kad ir kiti žmonės taip planuojasi“, – šypsosi ji. 

Paklausta apie dovanas Ineta prisipažino vyrui Ąžuolui užsiminusi apie vieną savo norą, kuris – lengvai išpildomas.

„Man labiau patinka dovanoti nei gauti. Nesu iš tų, kurie mėgsta didelį dėmesį ir laukia, kada visi pasveikins. Tik vyrui pasakiau, kad labai noriu naujo šiltnamio. Darbas jame man būtų pats geriausias poilsis. Šiaip visko turiu, o batų ir suknelių dabar mažiausiai reikia“, – sako jubiliatė.

Metai tiesiog praskriejo

Pastarieji metai daugeliui verslininkų buvo sudėtingi. Prieš dvejus metus Ineta kartu su vyru Ąžuolu atidarė privatų vaikų darželį. Šis pirmojo karantino metu turėjo laikinai užverti duris, tačiau šiandien ir vėl sulaukia vienas kito išsiilgusių vaikų.

„Mūsų vaikų darželis nėra didelis, prieš karantiną turėjome pilną grupę, o dabar ateina iki aštuonių vaikų. Buvo nelengva, nes iš pradžių tėvai nevedė, saugojo savo vaikus nuo koronaviruso, o per pirmąjį karantiną mus uždarė visiškai. Dabar jau geriau“, – atvirauja ji. 

Ineta pasakoja, kad karantinas kitų darbinių veiklų nenutraukė, tad metai jai neprailgo. O ir laisvalaikio stipriai nepakoregavo – moteris retai lankydavosi restoranuose ar vakarėliuose.

„Įnikau į darbus, dirbau su ne vienu atlikėju, įmones prižiūrėjau, tad netrūko veiklos, ypač dokumentų pildymo. Iš tiesų, net nepastebėjau, kaip tie metai praėjo. Atrodo, lygiai prieš metus su šeima atšvenčiau savo gimtadienį, įsiamžinome fotosesijoje, o po kelių dienų paskelbė karantiną ir viskas užsidarė. Viską prisimenu kaip vakar, tie metai tikrai greitai praėjo“, – atvirauja Ineta.

Inetos šeimos fotosesija 2020-aisiais:

I.Puzaraitė-Žvagulienė pasakoja jau pripratusi, jog darbas persikėlė į namų erdvę. „Kaip sakoma, ir šuo kariamas pripranta. Gal dar šiek tiek visi taip padirbsime ir visai pamiršime, ką reiškia eiti į biurą“, – svarsto ji.

Ineta užsimena, kad darbui iš biuro persikėlus į namus, rasti laiko sau tapo dar sudėtingiau.

„Kai tu namie visada turi darbo priemones, viršvalandžiai tampa įprastas dalykas. Tai nėra gerai. Su vyru per pirmąjį karantiną net apsipykdavome, kad pavasaris, o aš vis sėdžiu ir sėdžiu prie kompiuterio iki pat vakaro, kol jis lauke su vaikais. Atrodo, negaliu atsitraukti nuo kompiuterio, nes viską reikia padaryti. Biure, juk baigei darbą, užtrenkei duris, išėjai ir viskas. O dabar – niekaip“, – pasakoja.

Be to, penkerių Barboros ir trejų Bernardo mama priduria, kad dirbti namie, kai aplink sukiojasi mažamečiai vaikai, yra nemažas iššūkis. 

„Karantino pradžioje net šiek tiek buvau panikoje, nes vaikai man bedirbant prikrėsdavo visokiausių išdaigų. Tikrai nelengva“, – juokiasi Ineta. 

I.Puzaraitė-Žvagulienė pasakoja, kad vos išgirdusi aplinkinių džiugesį dėl karantino suteiktos galimybės daugiau laiko praleisti su savo vaikais, stebėdavosi, kaip kitoms mamoms tai pavyksta. 

„Kitos mamos socialiniuose tinkluose dalijasi nuotraukomis, kaip leidžia laiką su vaikais, o aš žiūrėdama į visą tai galvoju, kaip jums smagu, kaip jums gerai... Su mano darbu taip nepavyksta. Galbūt tai priklauso nuo darbo pobūdžio“, – atvirauja ji.

Veiklų gausoje besisukanti Ineta šypsosi, kad pastaruoju metu sunkiausia stebėti socialinius tinklus, kuriuose nemažai bičiulių dalijasi kelionių kadrais. Ji viliasi, kad greitu metu ir jų šeimai pavyks ką nors suplanuoti.

„Labai norėtume išvykti į kelionę, vis žiūrime, vis renkamės, bet tuo ir baigiasi. Tai darželį reikia prižiūrėti, tai dar kitų darbų atsiranda. Labai tikiuosi, kad bent į Ispaniją pas Ąžuolo mamą (Regvita MacDonald – red. past.) pavyks nuvažiuoti“, – tikisi ji.

Paklausta, gal pasvajoja ir apie šeimos pagausėjimą, Ineta neslepia: „Dažnai pagalvojame. Kai tik susituokėme su Ąžuolu, svajojome apie didelę šeimą, tačiau nėra taip, kad jau labai planuojame. Tas požiūris dažnai kinta, atrodo, vieną dieną taip norisi dar vieno vaiko, o po to, kai mūsų išdaigininkai ką nors sudaužo ar dar kažką iškrečia, galvoji: oi, kas būtų, jei dar trečias...

Bet mes nesakome „ne“. Aš geriausiai pailsiu dekretinėse, tai kai jau visai pervargsiu, gal rimčiau pagalvosiu. Skamba savanaudiškai, bet mes taip pajuokaujam.“