Savo svajones pildai su kaupu: klestintis verslas, vestuvės, stilingi namai, madingi vakarėliai, žinomų draugų ratas... Toks gyvenimas daug kam atrodo patrauklesnis už tėvystės vargus ir džiaugsmus. Motinystei ieškojai tinkamo meto?
Nuo mažens gyvenau apsupta artimųjų: šventės, kelionės, laisvalaikis – niekas nepraeidavo be šeimos. Kadangi esame labai artimi, įsivaizdavau, kaip vieną dieną šiame rate augs ir mano vaikai, kaip galėsiu visus pakviesti į savo namus. Nors šeima man visada buvo didelė vertybė, kurį laiką pirmavo ambicijos: sparčiai auganti ir besikeičianti talentų agentūra reikalavo daug laiko ir jėgų. Karjera ir motinystė atrodė sunkiai suderinamos, todėl vaikų klausimą vis stūmiau tolyn.
Pagalvojau ir apie tai, ar galėčiau gyventi jų neturėdama. Nors dar nežinojau, kas bus mano vyras, prieš akis mačiau mus gimdymo palatoje, drauge išgyvenančius tą nepakartojamą akimirką, o išvydus kūdikį – verkiančius iš laimės.
Ši vizija buvo tokia ryški, kad iškart prisipažinau, jog atsisakydama motinystės apgaučiau pačią save. Ir taip atėjo momentas, kai vien tik karjera man nebeatrodė tokia prasminga kaip anksčiau, – užgimė natūralus poreikis perdėlioti prioritetus. Supratau, kad reikia atrasti, kas, be darbo, gali mane įkvėpti augti ir užpildyti kasdienybę džiugiomis akimirkomis.
Turbūt nenumanei, kad dukra į šį pasaulį atkeliaus pagalbinio apvaisinimo būdu. Kaip priėmei faktą, kad nepavyks pastoti natūraliai?
Su vyru Petru vis neišvydę taip trokštamų dviejų juostelių,