Informacinio karo ekspertė D. Barojan: „Lietuva – viena iš pasaulio lyderių kovoje su dezinformacija“

„Informacinio karo ekspertai yra tarsi internetiniai sanitarai. Mūsų tikslas yra užtikrinti, kad žmonės internete jaustųsi saugiai, nebūtų apšmeižti ar apgaudinėjami, o pagrindinė misija – apsaugoti demokratinių procesų saugumą nuo informacinių atakų bei padėti savo klientams rasti būdų tas atakas atremti“, – pagrindines informacinio karo eksperto profesijos užduotis vardija Donara.

Jūsų profesinė sritis yra gana nišinė. Kada ir kaip ja susidomėjote?

Mano susidomėjimas šia sritimi prasidėjo dar 2014-aisiais, kai dezinformacija Ukrainoje įgavo tikrą pagreitį ir labai paveikė tarptautinės bendruomenės požiūrį į Maidano protestus bei Krymo aneksiją. Tuo metu dar gyvenau Londone, bet vien mintis, kad toks scenarijus galėtų pasikartoti ir Lietuvoje, labai stipriai pakeitė mano karjeros trajektoriją – nusprendžiau išeiti iš savo darbo komunikacijų kompanijoje, kurioje dirbau prie islamiško ekstremizmo projektų, ir prisijungti prie NATO strateginių komunikacijų centro Rygoje. Taip prisidėjau prie kovos su Rusijos propaganda.

Nežinau, ar būtų įmanoma turėti įdomesnį darbą, kuris apjungtų visus mano interesus – geopolitiką, sociologiją, pažangiąsias technologijas ir komunikaciją.

O ar Lietuvoje šioje srityje save realizuoti įmanoma?

Ši darbo sritis yra žymiai populiaresnė Vakaruose nei Lietuvoje, nors, iš tiesų, ir pati Lietuva yra viena iš pasaulio šalių lyderių kovoje su dezinformacija. Vakarų šalys, ypatingai Didžioji Britanija, skiria labai daug lėšų kovai su dezinformacija ir propaganda, kai tuo tarpu Lietuva didelio biudžeto tam neturi, tačiau itin kūrybingai ir efektyviai naudoja savo turimus resursus bei žmogiškuosius išteklius.

Kaip eiliniam žmogui paaiškintumėte, kas yra informacinio karo ekspertas ir kaip atrodo jo kasdienybė?

Didžiąją dienos dalį praleidžiu stebėdama naujienų sklaidą socialiniuose tinkluose. Priklausomai nuo kliento, vieną dieną stebiu informacinę aplinką Kanadoje, kitą JAV, Pietų Afrikoje ar Singapūre.

Nors praleidžiu daug laiko analizuodama socialinius tinklus, bent porą kartų per mėnesį tenka vesti mokymus žurnalistams, valstybės tarnautojams ir komunikacijų specialistams apie tai, kaip jie gali identifikuoti, analizuoti ir kovoti su dezinformacija bei melagingomis naujienomis, ypatingai prieš rinkimus. Per paskutinius šešis mėnesius tokius mokymus vedžiau Maroke, Bosnijoje, Albanijoje, Kanadoje, Belgijoje, JAV ir kitose šalyse.

Be analizės, mes taip pat padedame savo klientams rasti būdų apsiginti nuo dezinformacijos, tad dažnai tenka patarinėti kompanijoms ir valdžios institucijoms, kaip kovoti su propaganda naudojant strategines komunikacijas ar teisinę sistemą.

O su kokiomis problemomis dažniausiai tenka susidurti?

Pagrindinė problema, su kuria susiduriame dažniausiai, tai priėjimas prie socialinių medijų duomenų. Socialinių medijų kompanijos suteikia žymiai daugiau informacijos reklamos agentūroms nei dezinformacijos tyrėjams, bandantiems suprasti problemos mąstą internete.

Be to, darbe patiriame labai daug trolių atakų, kurie bando mus visaip diskredituoti ir apšmeižti. Negalėčiau suskaičiuoti, kiek kartų pati buvau tapusi dezinformacijos auka. Labai keista matyti YouTube kanalo įrašus, kur pagyvenusio amžiaus vyriškiai peržiūrinėja mano socialinių medijų puslapius, komentuoja mano išvaizdą ir sako, kad dirbu CŽV.

Tris metus analizavote skaitmeninę dezinformaciją ir propagandą, nutaikytą prieš rinkimus visame pasaulyje. Pasidalinkite įžvalgomis ir patirtimi šiame procese.

Prieš rinkimus nutaikyta dezinformacija yra neįtikėtinai pavojinga demokratiškoms valstybėms – JAV ir Didžioji Britanija yra geriausi to pavyzdžiai. Kovoti su tokia dezinformacija yra tarsi Sizifo iššūkis, nes kai tik nauja melaginga istorija pradeda plisti internete, laiku paneigti ir užkirsti kelią jos tolimesniam platinimui yra ypatingai sunku. Dėl to labai svarbu ugdyti visuomenę apie tai, kaip atskirti kokybišką žiniasklaidą nuo išgalvotų ar iškraipytų istorijų bei kritiškai analizuoti informaciją socialiniuose tinkluose.

Technologinė pažanga daro dezinformaciją tik dar pavojingesnę. Jau dabar bandome perspėti visuomenę apie naują pavojų – „deep fake“ technologiją – kurią naudodami dezinformacijos kūrėjai gali sukurti vaizdo įrašus, kuriuose politikai, verslininkai ar žvaigždės sako bet ką. Tokius vaizdo įrašus labai sunku atskirti nuo tikrų, kas tik dar labiau apsunkina mūsų darbą.

Kibernetinis karas, nors oficialiai ir nepaskelbtas, vyksta pilnu tempu – tą pripažįsta kibernetinio saugumo ekspertai. Ar sutinkate su šia mintimi?

Tikrai taip. Skirtumas tarp kibernetinio ir kinetinio karo tas, kad kibernetinis karas įtraukia visus gyventojus, ne tik uniformuotus karius.  Manau, kad ateityje ta karo būsena tik suintensyvės, dėl to kiekvienas turėtų išmokti apginti save ir kitus.

Minėjote, kad Lietuva yra viena iš pasaulio šalių lyderių kovoje su dezinformacija. Ar iš tiesų esame pasiruošę informaciniam karui?

Aš dar nemačiau nei vienos šalies, kuri būtų taip gerai pasiruošusi kovoti prieš informacinį karą, kaip Lietuva. Už tą pasiruošimą turėtume būti dėkingi Lietuvos kariuomenei, atsidavusiems valstybės tarnautojams, žurnalistams ir eiliniams Lietuvos gyventojams, kurie moko kitus kaip atskirti „pelus nuo grūdų“ internetinėje erdvėje.

Manau, kad gynybos receptas ganėtinai paprastas – informuota ir budri visuomenė bei pasitikėjimas žiniasklaida ir savo valstybe.   

Visgi, ar iš tiesų eilinių žmonių informacija skaitmeninėje erdvėje yra taip lengvai pasiekiama?

Yra du asmeninės informacijos tipai – informacija, kuria noriai dalijamės su socialinėmis medijomis (mūsų vardas, pomėgiai, draugai) ir informacija, kuri buvo sukurta apie mus, mums to nežinant. Pavyzdžiui, spėjimai apie mūsų asmenybės tipą, šeimos sudėtį, seksualinę orientaciją, politines pažiūras ar pajamas. Ta informacija gali būti nuspėjama remiantis mūsų skaitmenine veikla.

Abu šie asmeninės informacijos tipai yra labai lengvai pasiekiami verslams ir reklamos agentams, kurie naudoja informaciją kuriant suasmenintas socialinių medijų reklamas.

Kadangi labai daug žmonių vis dar galvoja, kad jie neturi ko slėpti ir gali nesibaiminti viską matančių bei girdinčių algoritmų, niekas per daug nesirūpina savo duomenų saugumu. Tačiau toks mąstymas yra itin kenksmingas, kadangi dauguma mūsų tikrai nenori, kad socialiniai tinklai pažinotų mus geriau nei mūsų artimiausi žmonės ar net mes patys.

Donarą Barojan rugsėjo 6-7 dienomis bus galima sutikti ir pasiklausyti jos minčių Birštone vyksiančiame festivalyje „Būtent!“.

Diskusijų festivalis „Būtent!“ – tai visiems atviras ir nemokamas renginys, kuriame laukiamas kiekvienas. Čia susitinka verslo, politikos, kultūros, nevyriausybinių organizacijų atstovai ir kiti visuomenės nariai. Festivalio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, pilietinį įsitraukimą bei toleranciją skirtingiems požiūriams.