„Lietuvoje neįtikėtinai mažas skaičius suaugusių žmonių ko nors mokosi po to, kai gauna studijų diplomus, – vos 6,6 proc. Europoje sąjungos šalyse vidurkis – 45,2 proc. Kodėl taip atsiliekame? Mano nuomone, viena iš priežasčių yra ta, kad Lietuvoje neturime nuolatinio mokymosi kultūros, ir ją reikia sukurti“, – pastebi socialinių iniciatyvų kūrėja Inga Jablonskė. Jį įsitikinusi, jog pagrindinis žmogaus gyvenimo variklis – žinios bei įgūdžiai, ir jų reikia mokytis visą gyvenimą.
– Inga, kaip manote, kodėl toks mažas procentas lietuvių mokosi baigę studijas ar vyresniame amžiuje?
– Aš manau, kad priežasčių reikėtų ieškoti mūsų kultūroje. Visgi, mūsų visuomenėje vis dar vyrauja požiūris: baigei studijas, įšokai į vagą ir dabar ark visą savo gyvenimą. O kiek tokių, kurie jaučiasi iš tiesų laimingi, pasirinkę tam tikrą profesiją, kuri atitinka jų talentus, duotybes, stiprybes, ir jie visą gyvenimą gali dirbti tą darbą? Taip, aš pažįstu ir tokių žmonių, tačiau jų – mažuma. Dažniau tenka išgirsti: „taip patarė tėvai“, „tuo metu tai buvo populiari profesija“, „kažkaip susidėliojo“, o išvada viena – tai neteikia džiaugsmo.
Mūsų visuomenėje vis dar vyrauja požiūris: baigei studijas, įšokai į vagą ir dabar ark visą savo gyvenimą.
Kitas dalykas, sėkmingai įgyti naują profesiją Lietuvoje – didelė problema. Teisiniu požiūriu, jeigu, tau yra daugiau nei 29-eri metai, darbdavys negali tavęs priimti praktikai. Tuo tarpu skandinavų šalyse tai yra skatinamas dalykas, nes tai savaime aišku – jeigu nori staiga keisti profesiją, negali iš karto tapti geriausiu specialistu, vadovu, bet turi pradėti nuo mažesnių žingsnelių.
– Paklausiu kitaip, o kodėl verta mokytis visą gyvenimą?
– Viena vertus, jau dabar kalbama, kad Amerikoje per ateinančius 15 metų mažiausiai 40 proc. mums įprastų profesijų bus automatizuotos – pakeistos robotų, dirbtinio intelekto. Deja, bet didžiausia dalimi tai bus tos profesijos, reikalaujančios administracinių įgūdžių, kaip, tarkime, buhalterinės paslaugos, aptarnavimas, kur dirba labai daug moterų. Visos tos profesijos, kurios reikalauja mažų užduočių atlikimo, jos išnyks, ir tai yra labai greita ateitis.
Daug šiuolaikinių tyrimų atskleidė, kai esi reikalingas, matai prasmę savo darbe, tavo kūnas suplaka tokį hormonų kokteilį, jog jautiesi lyg įsimylėjęs.
Todėl naivu manyti, kad jeigu pats neaugsi, nesikeisi, neišmoksi kažko naujo arba mokysiesi tik tuo atveju, jeigu tave įpareigos darbdavys, – būsi reikalingas. Be to, daug šiuolaikinių tyrimų atskleidė, kai esi reikalingas, matai prasmę savo darbe, tavo kūnas suplaka tokį hormonų kokteilį, jog jautiesi lyg įsimylėjęs. Aš tikiu, jog nereikia laukti, kol gyvenimas privers imtis pokyčių, o pradėti pačiam nuolat kisti. Be to, žinios – veža!
– Kaip kilo mintis įkurti neformalų universitetą? Ko bus galima jame išmokti?
– Idėja kilo iš suvokimo, pamatymo, jog gyvenime mums neužtenka tik įkvėpimo ir motyvacijos, ką puikiai suteikia trumpi mokymai, įvairios konferencijos, kurių ne vieną ir pati esu inicijavusi. Nors juose galima pasisemti labai daug naudingų žinių, visgi, tos žinios ne visuomet paskatina realiam pokyčiui. Kaip dažnai nutinka, žmogus, grįžęs namo po tokių mokymų, susiima už galvos – o ką dabar daryti toliau su visa ta nauja informacija?
Tam, kad žinios taptų įgūdžiais, jas reikia praktikuoti nuolat, kasdien.
Taigi, dabartinis mano tikslas – sukurti ilgalaikę mokymosi sistemą, kuri leistų ne tik kaupti žinias ir įgyti naujas patirtis, bet ir lavintų naujus įgūdžius, kurie natūraliai įsilietų į kasdienį gyvenimą. Kaip ir byloja moksliniai tyrimai, tam, kad žinios taptų įgūdžiais, jas reikia praktikuoti nuolat, kasdien.
Kalbant apie tai, ko mokysime „WoW Universitete“, tai tikrai nebus technologinės žinios ar „rankinio” darbo įgūdžiai. Mūsų tikslas – suteikti kompetencijas, kurių šiandien žmogus neįgyja tradicinių pamokų ar studijų metu. Tai – minkštieji, angliškai vadinami soft, įgūdžiai, tokie kaip gebėjimas bendrauti vienas su kitu, asmeninis efektyvumas, kūrybiškumas, idėjų pristatymas, empatija, komandinis darbas, lyderystė, savimotyvacija ir daugybė kitų. Anot mokslininkų, dizaino mąstysena (angl. desing thinking), emocinis intelektas, kritinis mąstymas ir problemų sprendimo įgūdžiai – dėmenys, kuriems šiandien turi būti skiriamas svarbiausiais dėmesys profesiniame kelyje.
– Kaip atrodys „WoW“ mokymosi procesas? Kiek laiko truks mokymai?
– Mes atradome algoritmą, kuris padeda įgyti žinių ir jas pradėti taikyti vos per 12 savaičių. Mūsų pilotinį kursą sudaro keturios pagrindinės kryptys – kūrybiškumo auginimas, asmeninio prekinio ženklo kūrimas, streso ir iššūkių valdymas bei greitas idėjų realizavimas. Be to, atradome būdą, kaip mokytis įtrauktai, smagiai ir, svarbiausia, nenuobodžiai!
Anot mokslininkų, dizaino mąstysena (angl. desing thinking), emocinis intelektas, kritinis mąstymas ir problemų sprendimo įgūdžiai – dėmenys, kuriems šiandien turi būti skiriamas svarbiausiais dėmesys profesiniame kelyje.
Mūsų universiteto šūkis: „Žinios plius patirtys lygu įgūdžiai“. Per tris mokslo mėnesius moterys supras, kas yra šie gebėjimai, kaip jie atrodo praktiškai, apčiuopiamai gyvenime, įgaus patirties, supras, kaip juo ugdyti bei atpažinti. Tai reiškia, kad ne tik klausys paskaitas, bet ir darys komandines užduotis, namų darbus ir iš to formuos realius įgūdžius. Šie įgūdžiai ir bus tie ateities gebėjimai, kuriuos moterys pritaikys savo gyvenime ir dėl kurių taps labiau užtikrintos savimi ir stiprios savo aplinkoje.
Per savaitę mokymuisi reikės skirti apie 5 – 7 valandas. Manau, kad tiek laiko surasti yra realu. Svarbu ir tai, jog universitete taikysime on the go metodiką, reiškia, jog mokytis, atlikti užduotis bus galima iš bet kurio pasaulio taško, patogiu sau laiku. Tarkime, jeigu tu turi 20 minučių ir šiuo metu lauki, kol vaikui pasibaigs būrelis, gali sėdėdama už durų klausytis paskaitos ar podkasto.
Be to, daug dėmesio skirsime motyvacijai, įkvėpimui, bendruomenės kūrimui. Manau, jog žmogus gali sužinoti ir išmokti labai daug, bet jo noras kurti ir keistis išblėsta labai greitai, jei nėra šalia kitų, kurie tiki tavimi. Taigi, mes jau kuriame bendruomenę, kurioje moterys ne konkuruoja, bet palaiko vieną kitą, pastebi viena kitos talentus ir nori kartu augti bei kurti drauge įvairius projektus. Jau vien tai skatins kiekvieną besimokančią pokyčiams ir taps saugia vieta ne tik mokslams bei tobulėjimui, bet ir draugystės vystymuisi, naujoms idėjoms, o kartu ir bendriems verslams.
– Ar tiesa, kad moterims, kurios norės, bet neišgalės mokytis dėl finansinių priežasčių, suteiksite šansą gauti stipendijas?
– Visiškai teisingai. Šio universiteto tikslas – kiekvienai moteriai, nepriklausomai nuo jos padėties visuomenėje, šeimoje ar jos išsilavinimo, suteikti galimybę jau dabar mokytis tų reikalingų gebėjimų ir kompetencijų. Todėl savo studentėms duosime labai daug – paprašydami už tai, sakyčiau, simbolinio mokesčio.
Norime, kad kuo daugiau Lietuvos moterų galėtų mokytis, kad jos jaustųsi vertingos, galėtų kurti ne tik savo, bet ir visos Lietuvos ateitį. Iš šio noro kilo mintis steigti stipendijas, negalėsiančioms susimokėti už mokslą. Taip žinios taps prieinamos kiekvienai moteriai, kurios akys dega noru realizuoti save, kuri nori įgyti žinių, išmokti to, kas jai pačiai bus naudinga.
Norime dovanoti ne žuvį, bet meškeres, už kurias esu labai dėkinga šiai idėjai pritarusioms Lietuvos įmonėms, sutikusioms paremti tokias moteris. Ateityje planuojame įsteigti lokalius klubus miestuose, kur moterys pagal gautas žinias, metodiką, idėjas galėtų savo miestuose kurti gražius socialinius projektus. Tikiu, kad mes visi norime kurti ir dalintis, tačiau kartais tam reikia žinių ir paskatinimo. Norime būti tuo paskatinimu.