Prieš trejetą mėnesių pasirodė jūsų naujas dainų albumas. Filmą pristato irgi jūsų daina „Pats pasirinkai mane“. Ji rašyta specialiai kino juostai?
Ne, nes parašiau ją prieš keletą metų, kai apie filmą dar nebuvo kalbama. Bet, matyt, yra tam tikra Dievo režisūra... Dažnai kūryba – lyg ateities pranašystė. Būna, atsisuki ir nesupranti: na, kaip taip galėjo sutapti?
Kino premjeros man visada yra kelionė laiku. Net tenka įsižnybti, kad prisimintum, kaip ten buvo. Šiuo atveju tai – gan tolima kelionė, nes filmavimai vyko prieš pusantrų metų. Be to, tyčia nežiūrėjau nė vieno nufilmuoto dublio. Pasakiau sau, kad ne aš čia vadovauju paradui, todėl viskas bus, kaip turi būti. Nes mano vaizduotėje filmas dėliojasi vienoks, kito aktoriaus galvoje – kitoks, bet galiausiai ne mūsų versijos tampa realybe. Todėl atsipalaidavau, nekontroliavau ir tiesiog nuoširdžiai mėgavausi procesu. Supratau, kad taip – daug įdomiau ir laisviau dirbti, nes nustoji norėti kažkaip atrodyti ir pradedi iš tiesų gyventi kadre. Ne imituoji gyvenimą, ne bandai pataikyti, o gyveni savo herojės gyvenimą. Kas iš to išeina – režisieriaus ir montuotojo rankose. Ir tai – gerokas adrenalino gurkšnis aktoriui...