Paskutiniai didieji Ingos VALINSKIENĖS (59) koncertai praūžė su trenksmu. Ar pilnos arenos nepasėjo abejonės: gal visgi kiek per anksti?.. „Esu labai dėkinga visiems savo klausytojams. Be galo malonus ir brangus suvokimas, kad tavęs reikia. Tačiau pasitraukti irgi reikia pakilimo, o ne nuosmukio taške: geriau tegu manęs truputį trūksta, nei būna per daug“, – sako dainininkė.
Kaip jaučiatės baigusi areninį turą po Lietuvą?
Meluočiau, jei sakyčiau: „Euforija!“ Pirmiausia – atsakomybės surengti tokius koncertus buvo labai daug. Antra: kaip žinia, metų ne dvidešimt penkeri, todėl atlaikyti maždaug dviejų valandų koncertą irgi nėra paprasta. Kaip sakau, nesvarbu, kad ugnies neryju ir kūlversčių nedarau, – darbas scenoje yra nemenkas fizinis krūvis. Jis išsunkia fiziškai, bet pripildo emociškai, nes susemi visas žiūrovų skleidžiamas nuotaikas. Maždaug po pusmečio laukia dar keli koncertai mažesniuose miestuose – Alytuje, Marijampolėje... Kaip aš vadinu, atsisveikinimo turo uodegėlė.