Ingai Valinskienei – 60! Prabilo atvirai, kokį pasiūlymą atmetė: „Nebent ištiktų katastrofa“

Gimtadienių nesureikšmina

Likus kelioms dienoms iki gimtadienio, I.Valinskienė portalui Žmonės.lt atskleidė, kad apvalios sukakties visiškai nesureikšmina ir jokių iškilmių neplanuoja.

„Jeigu atvirai, man visada labiau patiko švęsti kitų žmonių gimtadienius negu savo. Aš nemanau, kad esu tokia viena, tiesiog daug smagiau būti svečiu nei šventės kaltininku. Toks mano požiūris. Bet, aišku, būta ir švęstų, ir visiškai nešvęstų gimtadienių.

Ir šiemet, jeigu būtų mano pasirinkimas, tai greičiausiai nebūtų visai švenčiama, bet gali būti, kad sulauksiu kokio nors siurprizo, esu viskam atvira“, – jubiliejaus išvakarėse Žmonės.lt kalbėjo I.Valinskienė.

Neslėpdama, kad iš prigimties yra vienišė, dainininkė prisiminė ir tuos gimtadienius, kuriuos teko praleisti visiškai vienai.

„Ši diena turėtų būti visiškai privati ir skirta absoliučiai vienam žmogui, ir kaip jau jis nori tą dieną praleisti – taip, jeigu net ir vienas. Mano gyvenime ir taip yra buvę, nepasakyčiau, kad tai labai slėgė ar nuvylė. Tai visai yra miela ir faina, juolab kad aš pati esu vienišė. Tai yra intymu ir tai yra pasirinkimas.

Na, o turėti draugų ir palaikančių, sveikinančių, žinoma, visada yra smagu, bet, kaip sakau, aš trankų savo gimtadienį jau atšvenčiau turbūt penkiuose koncertuose su tūkstančiais žmonių, muzika, šokėjais, fejerverkais ir ugnimi scenoje, todėl man tos pompastikos nesinori.

Kartais žmonės tiesiog nori švęsti, nori šventės, o mano darbo specifika yra tokia, kad aš tų švenčių esu daug turėjusi, ir man dažniau norisi tiesiog ramybės. Tai jeigu tai būtų tiesiog labai ramus šampano taurės pakėlimas sėdint prie baseino su artimiausiais žmonėmis, tai man visiškai to pakaktų“, – šypsojosi I.Valinskienė.

Padėka brandai

Pasiteiravus, ką jai asmeniškai reiškia ši sukaktis, I.Valinskienė tikino, kad jai neteikia jokios reikšmės ir verčiau džiaugiasi brandos atnešta laisve.

„Visiškai nieko nereiškia. Aš manau, kad branda tuo ir yra nuostabi, kad ji leidžia atsiriboti nuo skaičiavimo ir apskritai nuo skaičių. Jeigu būtų klausimas, kaip tu jautiesi sulaukusi tokio etapo ar tokio momento, sakyčiau, kad niekaip. Kaip prieš pusmetį, prieš mėnesį, prieš tris dienas, kaip, manau, jausiuosi ir po tos dienos, praėjus kelioms dienoms, mėnesiui ar pusmečiui. Aš pati sau dabar juokinga trisdešimtmetė Inga, kuri tada galvojo, kad jos gyvenime viskas jau yra patirta, pasibaigę ir nieko naujo jos nelaukia. Taip, bet tai yra to amžiaus problemos. Šiandien aš iš to galiu tiktai pasišaipyti ir pasijuokti, nes kai praeina dar 30 metų, pasirodo, kad gyvenimas nelabai ir pasikeitė. Nes tu suvoki, kad tikrai, ar tai būtų 50, ar tai būtų 60, tie skaičiai nieko nekeičia, jeigu tu jautiesi viduje taip pat kaip ir jauteisi anksčiau. Taigi esu dėkinga brandai už šitą suvokimą“, – dalijosi I.Valinskienė.

Gali gyventi ir be dovanų

Daugelis jubiliejų neįsivaizduoja be dovanų, o I.Valinskienė artimuosius jau iš anksto yra perspėjusi nesivarginti ir paaiškina, kodėl nori juos išlaisvinti nuo šio galvosūkio.

„Aš dovanų niekada nesureikšminau ir jokiomis progomis dovanos man nėra labai svarbios, nei kalėdinės, nei gimtadienio, o jeigu paprašau ko nors, tai gali būti tik juokais, bet ir to jau labai seniai nedarau. Ir šiaip esu perspėjusi visus artimuosius nesivarginti. Nereikia man jokių dovanų, nes aš pati žinau, kaip yra sudėtinga parinkti žmogui dovaną, kiek reikia sukti galvą, kiek reikia spėlioti – patiks, nepatiks, paskui apsukriai klausinėti, ko jis norėtų. Ir kadangi aš pati žinau šitą vargą, tai aš norėčiau atleisti ir visus kitus žmones nuo jo, tik ne visada pavyksta. Žmonės jaučiasi įpareigoti, bet čia aš jau nieko negaliu padaryti. Čia jau nebe mano sritis, bet toks prašymas tikrai yra– jokių dovanų. Man ne tai yra jubiliejai ir šventės.

O vyras seniai manęs neklausia, mes jau ilgai gyvenam kartu ir mes abu puikiai vienas kitą pažįstam. Jeigu jis ką nors sugalvoja, gali padovanot, o jeigu nieko nepadovanos, tikrai neįsižeisiu, nes nesureikšminti jokių dovanų yra įprasta mūsų šeimoje. Aš esu pakankamai solidi moteris, tad reikalingus dalykus galiu įsigyti pati, todėl čia tas žaidimas dovanomis ir lieka tik žaidimu“, – juokėsi I.Valinskienė.

Vienas ryškiausių įvykių – atsisveikinimo koncertai

Nors kasdienybėje I.Valinskienė labiausiai vertina spontaniškumą ir nemėgsta kurti ateities planų, o paklausta apie praėjusius metus teigė, kad jie buvo įprasti, tačiau ryškiausiu ir daugiausia jėgų pareikalavusiu akcentu ji įvardijo atsisveikinimo turą.

„Mano gyvenimas teka labai įprastai. Aš džiaugiuosi diena, kurią lydi gera nuotaika, tiek mano, tiek aplinkinių, mano artimų žmonių, ir nieko nesureikšminu. Žinoma, turėjau didžiulius penkis atsisveikinimo koncertus. Tai yra ir didžiulė atsakomybė, ir darbas. O visa kita yra kasdienybė. Džiaugiuosi kelionėmis. Bet jokių akcentų aš nedėlioju, kas svarbaus įvyko mano gyvenime, ar kokių planų turiu kitiems metams. Viskas eina padieniui. Norėsiu – turėsiu planų, norėsiu – neturėsiu, apskritai man labai nepatinka planuoti. Man patinka ekspromtiniai dalykai“, – Žmonės.lt atskleidė atlikėja.

Tačiau sprendimas palikti didžiąją sceną, pasak I.Valinskienės, nebuvo spontaniškas impulsas, o greičiau natūralus ir brandus suvokimas, kad atėjo laikas sustoti.

„Aš tikrai neprabudau vieną rytą ir nesugalvojau, kad taip dabar įvyks. Tiesiog koncertinė organizacija pasiūlė kurti mano turą ir aš pagalvojusi supratau, kad galbūt aš tam ir pasiryšiu, bet tai tikrai bus jau paskutinis kartas. Tai yra normalus gyvenimo ciklas, mes visi žinom, kad mes gimstame ir praktiškai nuo gimimo einame į pabaigą. Suvokti tai be didelių skausmų, manau, yra brandos požymis, ir aš tuo labai džiaugiuosi.

Paskutinis turas tai visiškai nereiškia, kad aš niekada daugiau gyvenime nebeprasižiosiu, aš dainuosiu. Kalbu apie aktyviąją koncertinę veiklą. Aš galiu padaryti koncertą, pavyzdžiui, labdaringą, ir aukoti gyvūnams. Tiesiog didelės koncertinės veiklos, didelių koncertų tikrai jau nebebus. Man tai yra gana sudėtinga, aš tikrai nebesijaučiu dvidešimtmetė, o atlaikyti didžiulius koncertus nėra taip labai paprasta. Juk norisi juose atrodyti gerai. Tad jeigu šiek tiek yra abejonių, tai tada nuo to galima ir atsiriboti. Aš labai gerbiu žmones, kurie lipa ant scenos 80-ies metų, linkiu jiems sėkmės, stiprybės, bet aš pasirinkau to nedaryti“, – kalbėjo I.Valinskienė.

Ramybės poreikis

Kartu su sprendimu sulėtinti tempą scenoje, dainininkės gyvenime atsirado ir kur kas didesnis ramybės poreikis bei gebėjimas nebepasiduoti aplinkos kuriamoms taisyklėms.

„Ramybės norisi labai, ir ačiū Dievui, kad vėlgi metams einant nustoji save smerkti, kad kažkur nebėgi, kažko neveiki, nebedarai, o reikėtų. Tiesiog suvoki, kad tikrai didysis reikalautojas kažką veikti esi tu pati, tikrai ne aplinka ir ne aplinkos spaudimas, ne kažkokios klišės, nusistovėjusios visuomenėje“, – teigė atlikėja.

Nors daugeliui gerbėjų kyla klausimų, ką I.Valinskienė veiks atsisakiusi aktyvios muzikinės karjeros, pati atlikėja savęs į jokius rėmus nestato.

„O tiesiog negalima žmogui 60-ies metų veikti tai, ką jis nori? O jeigu jis nieko nenori, tai nieko neveikti. Aš labai džiaugiuosi savo galimybe rinktis. Jeigu aš norėsiu, aš tikrai garsinsiu filmus. Jeigu aš norėsiu, aš tikrai garsinsiu pasakas vaikams ir knygas. Tai yra mano pasirinkimas, bet tai jokiu būdu nėra įsipareigojimas kažkam ar sau tą būtinai daryti. Taigi šita galimybė pasirinkti yra nuostabi.

Jeigu tu nori „Lamborghini“, tai ark, o jeigu tu nenori „Lamborghini“, tai tiesiog leisk sau rinktis ir tiek“, – rėžė I.Valinskienė.

Influencerės darbas – tik ištikus katastrofai

Nors šiomis dienomis itin populiaru tapti turinio kūrėjais, I.Valinskienė atvira – madingas „influencerės“ kelias jos visiškai nežavi ir tokią veiklą ji rinktųsi tik kraštutiniu atveju.

„Tai pusiau juokais vis aptarinėjama mano artimųjų aplinkoje, ir aš esu turėjusi pasiūlymą, bet tai nėra sritis, kuri mane labai žavėtų. Visiškai ne. Aš manau, kad tai yra elementarus darbas kai kurių žmonių, ir dar, tiesą sakant, nelabai lengvas darbas. Tai jeigu aš nutarčiau, kad dabar tai turi būti mano gyvenimo sritis, pakraipa ar koks nors būtinas uždarbio būdas, galbūt aš tai daryčiau, bet tikrai ne su didele meile. Nebent jau kas nors ištiktų, katastrofa visiška“, – atskleidė I.Valinskienė.

Šiuolaikiniai seneliai karvių nebeprižiūri

Pasiteiravus, kokia močiutė ji yra savo dviem anūkėms, žinoma moteris neslepia, ji nesivadovauja jokiomis griežtomis taisyklėmis, o visus atsakymus randa tiesiog mylėdama.

„Aš nematau tiek daug savo mergyčių, kad galėčiau nupiešti savo paveikslą pagal tai, kaip mes būnam sykiu, kaip aš elgiuosi. Tai yra gan reti susitikimai, o mažoji dar visai mažytė poros mėnesių, taigi dar močiutės jai nelabai reikia, labiau reikia mamos ir tėčio.

Bet labai paprastas dalykas, vaikus, o ypač anūkus, reikia tiesiog mylėti. Čia nėra kalbos apie lepinimus, leidžiu, neleidžiu, kategoriška, nekategoriška, daviau saldainį, nedaviau. Manau, kad tai yra labai intuityvu. Žinoma, kad anūkams mes esame daug švelnesni ir atlaidesni, nuolaidesni negu savo vaikams, bet tai yra klasika, taip manau buvo per amžių amžius ir taip visada bus“, – teigė atlikėja.

Nors anksčiau būdavo gana įprasta, kad prie anūkų auginimo aktyviai prisideda seneliai, dabar, pasak žinomos moters, laikai akivaizdžiai pasikeitė, todėl natūraliai keičiasi ir pačių senelių požiūris į savo asmeninį laiką bei laisvę.

„Iš tikrųjų tai galbūt jau ne šios kartos dalykas. Būdavo seniau vaikai vežami pas senelius į kaimus ir paliekami visai vasarai. Bet dabar ir tų senelių kaimų jau mažėja. Gal ir seneliai jau gyvena kitą gyvenimo būdą... Nes mano kartos seneliai nori gyventi savo gyvenimą, jie nori keliauti, jie neprižiūri karvių ir nerauna daržų nuo ryto iki vakaro, bent jau tikrai ne visi 100 procentų. Taigi galbūt ir mažėja tų senelių, kuriems galima tuos vaikus atvežti visai vasarai. Truputį keičiasi gyvenimo pobūdis, todėl nemanau, kad mano amžiaus žmonės yra pasiryžę nuo ryto iki vakaro atsiduoti tiktai anūkų priežiūrai“, – dalijosi I.Valinskienė.

Patikimumas svarbiau už aistrą

Beveik keturis dešimtmečius su prodiuseriu, TV laidų vedėju Arūnu Valinsku kartu esanti atlikėja neslepia, kad vyro pasirinkimą lėmė ne racionalūs skaičiavimai, o neklystanti vidinė nuojauta, padėjusi pamatyti svarbiausia.

„Manau, kad tai buvo intuityvus pasirinkimas, aš turiu intuicija, čia ne kai tu konkrečiai vertini tam tikrus bruožus, bet intuityviai jų visumą pajunti ir supranti, kad tai gali būti patikimas žmogus. O aš manau, kad patikimumas kuriant santykius yra labai svarbu, ir tai yra, ko gero, daug svarbiau negu ta pirminė aistra, kuri arba trunka tuos trejus metus, arba net tiek netrunka“, – mintimis dalijosi I.Valinskienė.

Jau kitais metais laukiančios 40-osios vestuvių metinės porai taip pat nekelia jokio streso, mat I.Valinskienė stebisi tradicija didžiąsias gyvenimo šventes planuoti metais į priekį.

„Spontaniškumas yra labai fainas ir mielas dalykas, ir jokių planų tikrai nėra. Ir neplanuoti man labai patinka. Ir iki 40-ųjų vestuvių metinių dar daug laiko, kodėl jau reikėtų pradėti ruoštis dabar kažką daryti? Man keista, kai žmonės ruošiasi vestuvėms dvejus ar trejus metus, neįsivaizduoju, ką ten tiek daryti ir veikti, ką tiek planuoti. Juolab kad mūsų gyvenime daug kas vyksta labai spontaniškai, tai aš manau, kad jeigu duos Dievas ir leis sveikata, savijauta, tai tuo spontaniškumu mes naudosimės ir ateityje“, – Žmonės.lt kalbėjo atlikėja.

Slapti gerbėjai nepersekioja

Pasiteiravus apie slaptų gerbėjų rodomą dėmesį ir dovanas, jubiliatė nukerta – pigūs triukai dėl sekėjų dėmesio jos visiškai nedomina, o apie savo asmeninio gyvenimo detales kalbėti ji nenori.

„Niekas man šimtinių gėlių puokščių į namus nesiuntė, su kuriomis paskui fotografuočiausi „Instagrame“: „Ak, žiūrėkite“. Man šitie dalykai yra tokie juokingi. Taip, gerbėjų gėles po koncertų aš labai mielai priimu, man tai labai patinka, bet jeigu ir būtų kokių slaptų gerbėjų, negi kas nors galvoja, kad aš apie tai papasakočiau?“ – juokėsi I.Valinskienė.

Svarbus patarimas

Nors daugelis moterų pavydi dainininkei nepriekaištingos išvaizdos, pati I.Valinskienė atvirai prisipažino apie savo žalingus įpročius, nemeilę sportui ir pasiuntė griežtą, bet vertingą patarimą kitoms moterims.

„Aš rūkau daug metų, nesportuoju tiek, kiek turi sportuoti tokio amžiaus sulaukusi moteris. Daug dalykų darau, kurių neturėčiau daryti, arba nedarau to, ką turėčiau daryti.

Atrodyčiau daug geriau, jeigu tvarkingiau maitinčiausi, jeigu normaliai sportuočiau, ką labai tingiu daryti, tiesą sakant, nes nemėgstu sporto. Tą kartais padarau tik iš labai didelės pareigos. Taigi moterims, kurios įsivaizduoja, kad masažais ar dar kažkuo galima išspręsti šitą reikalą, patarčiau: „na, būkite mažesnės tinginės negu aš, skirkite savo kūnui daugiau dėmesio, tokio, kurį pačios galite nemokamai skirti. Ir visiškai nebūtina lakstyti pas brangius trenerius“.

Tai yra tik valios ir apsisprendimo reikalas, informacijos yra iki kaklo šiais laikais. Aš nesakau, kad reikia štangas kilnoti be trenerio, čia jau pavojingi dalykai, bet paprastos mankštos – jos nieko nekainuoja, tam reikia tiesiog valios ir laiko. Skirkite tam bent valandą per dieną ir nustokite klausinėti, kodėl kitos geriau atrodo“, – dalijosi I.Valinskienė.

Užsieny gyventi nenorėtų

Nors atlikėja turi galimybę kraustytis į Kiprą, kur turi namus, tačiau ji neslepia, kad užsienis nevilioja – tikrąją ramybę ji randa Lietuvoje, o rudeninė Nidos vienatvė jos visiškai negąsdina.

„Aš turiu pasirinkimą, ir net ne vieną, galiu vykti gyventi ne tik į Kiprą. Šiaip aš negalėčiau gyventi kitoje šalyje netgi prie gražios jūros, nes man trūksta mano lietuviškų žmonių ir lietuviškos aplinkos. Aš galiu važiuoti į ne vieną vietą, galiu važiuoti į Nidą gyventi, galiu ir į kaimą. Turiu pasirinkimą. Tai vėlgi kaip gerai, kai gali sau nuspręsti – vieną dieną norėsiu ir važiuosiu. Aišku, žmonės sako, kad Nidoje lapkritį labai sunku būti. O man atrodo, kad su mano būdu ir charakteriu tai būtų visai įmanoma“, – teigė I.Valinskienė.

Gimtadienio linkėjimas sau

Gražaus jubiliejaus proga žinoma moteris sau palinkėjo ne materialių dalykų, o gebėjimo išlaikyti vidinę taiką ir priminė vieną svarbią tiesą.

„Vidinės ramybės, mažiau trikdžių iš aplinkos, kad tuo trikdžiu ypatingai svarbiu ir baisiu netaptų joks karas ir jokie panašūs dalykai. Linkiu sau būti švelniai, mylėti save pačią ir mylėti savo artimus žmones, nes yra aišku, kad jeigu pyksti ant savęs ir jeigu savęs nemyli, tai visada būsi blogas ir savo aplinkiniams. Taigi kuo daugiau pozityvios energijos ir kuo daugiau gerų minčių galvoje, kuo daugiau tolerancijos ir kuo daugiau saulės ir akių į dangų“, – pokalbį Žmonės.lt baigė I.Valinskienė.