Ingrida Kazlauskaitė švenčia gimtadienį: apie naują veiklą ir kodėl įsiamžino su mamos Livetos suknele
Dainininkei Ingridai Kazlauskaitei gruodžio 26-oji dovanoja ne tik kalėdišką džiugesį, bet ir gimtadieninius sveikinimus. „Rodos, praėjusių metų linkėjimai pildėsi su kaupu, tad tik smalsiai žvelgiu į ateitį“, – šypsosi atlikėja. Ir išties, šiemet 41-ąją sukaktį mininti moteris besibaigiant metams gali džiaugtis išsipildžiusiomis svajonėmis ir atrasta nauja mylima veikla.
„Turbūt todėl labai norisi visiems dėkoti. O ypatingai mamai, kad visa tai man suteikė – suteikė gyvenimą“, – portalui Žmonės.lt sakė I.Kazlauskaitė.
Artėjant gimimo dienai atlikėja su portalu Žmonės.lt leidosi į interviu – apie išsipildžiusią svajonę, naują veiklą ir ypatingą fotosesiją.
Ingrida, kokiomis nuotaikomis sutikote šias šventes?
Nuotaikos, kaip visuomet, yra pakilios. Gruodį kiekviena diena prasidėjo su kalėdine muzika, dainomis ir džiaugsmu. Stengiuosi nesukti galvos dėl kasdienių rūpesčių ir visai nežiūriu žinių, tik kalėdinės melodijos skamba aplink. Tai tikrai magiškas ir geros nuotaikos kupinas laikas (šypsosi).
Smagu, kad šie metai nestokojo daug gražių ir smagių akimirkų, kurios tapo mano prisiminimų „lauknešėliu“ kitiems metams. Svarstau, kad gal šie metai buvo tokie nuostabūs ir ypatingi, nes mano mama yra gimusi Drakono metais, tad ji, tarsi tikra globėja, vedė mus per šiuos metus kaip per sviestą (nusijuokia).
O kuo pastarieji metai jums buvo tokie išskirtiniai?
Jie pildė svajones. Praėjusių metų gruodžio 26-ąją garsiai išsakiau mintį, kad šie metai būtų ypatingi, ir jie tokie iš tiesų buvo! Jei anksčiau metams keldavau labai konkrečius tikslus, tokius kaip įsigyti nuosavą būstą, pasikeisti automobilį, tai šiemet buvau susitelkusi į laiką sau, dėmesį skyriau kelionėms, kūrybai ir naujoms patirtims. Viso to tikrai mano gyvenime netrūko. Metus pradėjau kelione į Šarm el Šeichą, po to keliavau į Romą, Madridą, svečiavausi ir Latvijoje... Tik tai patyrusi suvokiau, kaip man to reikėjo.
Neįkainojama patirtimi tapo atostogos Riminyje. Tai buvo ypatingas tik mamos ir dukros laikas, kupinas juoko, šilumos ir smagių akimirkų. Visoms mamoms ir dukroms siūlau bent kartą metuose skirti laiko tik viena kitai. Tai didžiausia dovana ir esu labai dėkinga tėčiui, kad leidžia mus į tokius mergaitiškus nuotykius (juokiasi).
Ir, aišku, džiugu, kad metai buvo kupini ne tik kelionių, bet ir darbų (šypsosi). Už tai ir dėkoju.
Nedaug kas žino, kad prieš kurį laiką pradėjote ne tik koncertuoti, bet ir vesti renginius. Kaip sekasi šioje srityje?
Išties visa mano vasara prabėgo su koncertais ir renginių vedimu. Renginių vedimas man yra vis dar palyginti nauja veikla, kurioje pirmuosius žingsnius žengiau prieš beveik dvejus metus. Ir jau galiu džiaugtis, kad vis daugiau užsakovų atranda mane ne tik kaip dainininkę, bet ir kaip renginių vedėją. Man šis darbas yra malonumas, aš jam atiduodu visą save, net nejaučiu, kad dirbu.
Tiesa, pradėjusi save realizuoti šioje srityje, vis dažniau mintyse padėkoju savo lietuvių kalbos mokytojai, kuri buvo nuostabi, ugdė ir įkvėpė mane mylėti lietuvių kalbą. Galbūt todėl man labai rėžia ausį, kai televizijoje girdžiu kai kuriuos jaunus vedėjus kalbant netaisyklingai, neteisingai kirčiuojant... Visada norėjosi puoselėti lietuvių kalbą, o dar kai pati pradėjau suktis šioje srityje, pradėjau būti dar griežtesnė šiuo klausimu (juokiasi).
O ar pati kada nors norėtumėte vesti televizijos laidą?
Taip, mielai priimčiau tai kaip didelę atsakomybę ir iššūkį. Tas raiškus kalbėjimas, ilgi tekstai, taisyklingas kirčiavimas – visa tai yra mano aistra. Šioje srityje labai noriu tobulėti (šypsosi).
Stipriai pamilote naują sritį. Ar nebus taip, kad muzika liks nuošalyje?
Oi, ne. Muzika yra mano gyvenimas. Aš augau su ja, su ja gyvenu, tai jau yra mano šeimoje. Ir savo gimimo dieną kaskart neapsakomai dėkoju savo mamai, kad dovanojo man tiek daug, o kartu ir muziką. Tai – mano kraujyje.
Tai kaip sutiksite savo gimtadienį?
Savo gimtadienį dažniausiai švenčiu... virtuvėje, tad taip bus ir šiemet. Labai mėgstu gaminti ir savo artimuosius palepinti naminiu maistu. Kepu įvairias daržoves, gaminu bulvių košę, mišraines, silkę pataluose ir be patalų... Man svarbiausia lepinti ir įdėti širdies, o ne patiekti pirktus dalykus.
Džiaugiuosi, kad šiais metais tiek daug žmonių nori mane pasveikinti, tai lauksiu svečių nuo gruodžio pabaigos iki sausio pabaigos (juokiasi). Reiškias, gaminsiu ir gaminsiu. Kursiu kažką ypatingo žmonėms, kuriuos myliu (šypsosi).
Keletą metų artėjant gimtadieniui vis užsimindavote ir apie vieną iš svajonių – surasti meilę. Ar ji jau išsipildė?
Prieš kurį laiką nutariau, kad asmeninis gyvenimas bus atskiras mano pasaulis, kurį labai saugosiu nuo viešumos. Nors kai kurie žmonės viešai dalijasi savo jausmais, šeima ar asmeniniu gyvenimu, netgi tai įtraukia į savo komunikaciją ar profesinę veiklą, man svarbu išlaikyti šias ribas. Darbas yra darbas, o namai yra namai. Turiu laisvę ir prabangą tai atskirti, ta prabanga jau kurį laiką naudojuosi.
Pasakysiu tik tiek: gyvenime Dievas duoda viską, ko reikia: ir draugų, ir meilės, ir laiko su savimi, net ir pamokų, kurios mus moko ir skatina eiti pirmyn. Ne išimtis ir aš.
Gimtadienio proga įsiamžinote žavioje fotosesijoje. Kaip kilo tokia idėja?
Kalėdinę gimtadienio fotosesiją man surengė gerai pažįstamas fotografas Mantas Grimas. Ji man buvo ypatinga – tai buvo pirmoji kalėdinė fotosesija, surengta mano jaukiuose naujuose namuose, kuriuose gyvenu jau keletą metų.
Fotosesija buvo kupina džiaugsmo, šventinio jaukumo ir emocijų. Namus puošė eglutė, gėlės, ryškios spalvos, o pati fotosesija atspindėjo džiaugsmingą kalėdinę dvasią. Atmosfera buvo panaši į tai, ką perteikia serialas „Emily in Paris“ – spalvinga, žaisminga ir pakili. Esu šio serialo gerbėja, o ir Prancūzija man – sielos namai (šypsosi).
Tiesa, ypatingą reikšmę šiai fotosesijai suteikė ir mano apranga. Apsirengiau savo mamos koncertinę suknelę – tai buvo mano padėkos ir pagarbos ženklas jai. Suknelė man atrodo ypatingai graži ir simboliška, tad net jei ji ir yra truputį didoka, tai tik pridėjo žavesio (šypsosi). Kaip ir minėjau, svarbiausia man buvo atiduoti duoklę ir padėką mamai.