Ingrida Martinkėnaitė: „Be makiažo esu neatpažįstama“
Sako, grožis reikalauja aukų, tad kartais moterys vizažisto kėdėje prasėdi ištisas valandas. Tačiau, ar makiažas išties toks svarbus, kad kai kurios moterys net nedrįsta kelti kojos iš namų nepasidažiusios? Atsakymą į šį klausimą geriausiai žino garsios ir, rodos, visada gerai atrodančios moterys.
Grupės „69 danguje“ dainininkė Ingrida Martinkėnaitė
Kai aš išeinu be makiažo iš namų, manęs mano rajone niekas neatpažįsta. Man labai smagu, kad aš galiu sau leisti nepasidažyti. Tai tiesiog atgaiva mano veido odai. Kad nepamirščiau, kaip atrodau natūrali, turėdama progą niekada nesidažau. Be to, važiuodama ilsėtis su šeima aš neimu nei aukštakulnių, nei makiažo priemonių. Mat kai tavo darbas nuo ryto iki vakaro gražiai atrodyti – persisotini ir to nebenori.O jeigu dar koks filmavimas išpuola, tai grimuotojos tave dažo po kelis kartus, oda tiesiog pervargsta. Šiaip lietuvės, lyginant su merginomis Airijoje ar Didžiojoje Britanijoje, sakyčiau, dažosi gana kukliai.
Dainininkė Urtė Šilagalytė
Aš visuomet į universitetą einu nepasidažiusi, nes mėgstu ilgiau pamiegoti. Stengiuosi miegoti iki paskutinės minutės ir lekiu tiesiai į universitetą. Tikrai galiu laisvai išeiti iš namų nepasidažiusi. O kai dažausi, tai stengiuosi pasirinkti lengvą makiažą – paryškinti blakstienas ir akių vokus.
Negaliu pasakyti, kad moterys Lietuvoje su makiažu persistengia. Kita vertus, dažytis yra labai moteriška, nes mes mėgstame save pagražinti ir jau kai prisėdame prie veidrodžio... Kaip vyrams patinka mašinos ir jas dailindami jie jaučia malonumą, taip moterims smagu save gražinti. Žinoma, retkarčiais merginos persistengia.
Dainininkė Baiba Skurstenė
Nors nesu iš tų, kurios bijo praverti duris nepasidažiusios, bet aš tikrai daug dėmesio skiriu makiažui, nes pati tuo domiuosi ir net laisvalaikiu užsiimu. Taip, aš pati dažau merginas. Šiaip aš nesu prieš ryškiai pasidažiusias moteris, bet jeigu galima padaryti taip, kad makiažas atrodytų natūraliai, kodėl gi ne? Svarbiausia, kad moterys išryškintų tai, kas gražiausia ir paslėptų trūkumus. Pavyzdžiui, aš dažniausiai ryškinu akis, o jei noriu pabrėžti šypseną – lūpas.
Lietuvoje moterys tikrai nepersistengia su makiažu, bet Latvijoje – taip. Kai kurios merginos ten pasidažo taip neskoningai, kad net baisu žiūrėti. Tarkime, neatitinka pudros tonas ar skaistalų atspalvis. Dar pasitaiko kraštutinumų su antakių formomis. O Lietuvoje merginos, kaip pastebėjau, labai natūralios ir arčiau gamtos.