Ingrida Martinkėnaitė: laukimo laikotarpis – tarsi tyla prieš audrą
Septintą nėštumo mėnesį skaičiuojanti dainininkė, grupės „69 danguje“ narė Ingrida Martinkėnaitė tikina išgyvenanti įdomų etapą, kuomet norisi ne tik ilsėtis ar lepinti save, bet ir sportuoti, pasirodyti renginiuose, gražiai puoštis.
Su šypsena būsima mama šį laikotarpį vadina „aptemptų drabužių periodu“.
„Pats laikas juos nešioti, nes įprastai būnu sau kritiška... O dabar viskas vietoje – taip, kaip turi būti“, – neabejoja pašnekovė.
Nors retsykiais jaučiasi mieguista, I. Martinkėnaitė sako viską išgyvenanti gana gerai. Medicininiai tyrimai taip pat byloja apie sklandų nėštumą, o medikai būsimiems tėveliams jau yra išsakę prognozes kas – berniukas ar mergytė, papildys šeimos sudėtį. Kol kas Ingrida tik artimiausiems yra atskleidusi naujagimio lytį.
„Dėl vardo dar nesame apsisprendę. Bet jei ir būtume, jo kol kas tikrai neatskleistume“, – sako I. Martinkėnaitė.
Iki šešto nėštumo mėnesio pabaigos ji koncertavo kartu su grupe.
„Ne visada, bet kai reikėdavo kurią nors pakeisti. Pastarąjį mėnesį ant scenos nebepasirodau, nes dainuoti ir judėti darosi vis sunkiau“, – pasakoja Ingrida .
Apie tai, kada grįš į darbą, I. Martinkėnaitė sako negalvojanti, nes įprastai laukimo periodas yra tarsi tyla prieš audrą.
„Viskas priklausys nuo mūsų visų – vaikelio, manęs, vyro, vyresnės dukters, kitų šeimos narių. Bus taip, kaip turės būti.“
Primename, kad neseniai vienoje laidoje Ingrida atvirai pasakojo ir apie santykius su savo antruoju vyru Mindaugu. Anot jos, itin svarbus vyro vaidmuo nėštumo metu.
„Lauktis poroje, bet lauktis vienai, yra labai sudėtinga, tai – pats baisiausias dalykas. Kai vyras yra šalia, palaiko, tai moteriai reiškia labai daug. Kai moteris laukiasi, ji ir pati savęs ne visada supranta. Elgiasi taip, kaip niekada nesielgdavo. Kartais norisi iš laimės plyšti, o kartais užeina toks gailestis, tokios liūdnos emocijos apninka, kad atrodo viskas lyja aplinkui.“
Ingrida prisipažįsta, kad pirmajai dukrai Marijai ji bijojo pranešti naujieną apie kūdikį. „Nelaukiau iš jos kažkokios reakcijos, norėjau, kad ji susigyventų su ta mintim. Tačiau vaikas kurį laiką buvo šoke”.